Prieš pusę metų karinė kampanija išprovokavo masinį šios musulmonų mažumos egzodą – nuo rugpjūčio maždaug 700 tūkst. rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Pabėgėliai pasakoja apie kareivių ir linčiuotojų gaujų vykdomus žudymus, žaginimus ir padeginėjimus.
Mianmaro kariškiai iš esmės uždarė Rachinų valstiją žurnalistams, diplomatams ir daugumai pagalbos organizacijų. Leidžiamos tik trumpos išvykos su palyda.
Nors dauguma šių žmonių iš Mianmaro pabėgo pernai, ir šiemet sieną kerta šimtai rohinjų per savaitę.
„Mianmaro rohinjų etninis valymas tęsiasi. Nemanau, kad galime daryti kokią nors kitą išvadą pagal tai, ką mačiau ir girdėjau Koks Bazare“, – sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas žmogaus teisėms Andrew Gilmouras, perpildytose pabėgėlių stovyklose Bangladeše pasikalbėjęs su naujai atvykusiais rohinjais.
„Smurto pobūdis pasikeitė: tai nebe praėjusių metų beprotiškas kraujo liejimas ir masinis žaginimas, o mažesnio intensyvumo teroro ir marinimo badu kampanija, kuria, regis, siekiama išvaryti likusius rohinjus iš jų namų į Bangladešą“, – sakoma jo pareiškime, kuriame priduriama, kad nauji atvykėliai yra iš toliau nuo sienos esančių Rachinų valstijos miestelių.
Repatriacija „neįsivaizduojama“
A.Gilmouro pareiškime taip pat sakoma, jog „neįsivaizduojama“, kad artimoje ateityje kokie nors rohinjai galėtų grįžti į Mianmarą, nors Mianmaras ir žada pradėti priimti kai kuriuos pabėgėlius.
„Mianmaro vyriausybė daug kalba pasauliui, kad yra pasirengusi priimti grįžtančius rohinjus, bet jos pajėgos tuo pačiu metu toliau varo juos į Bangladešą, – pažymėjo A.Gilmouras. – Saugus, orus ir tvarus sugrįžimas dabartinėmis sąlygomis, žinoma, neįmanomas.“
Mianmaro kariškiai iš esmės uždarė Rachinų valstiją žurnalistams, diplomatams ir daugumai pagalbos organizacijų. Leidžiamos tik trumpos išvykos su palyda.
Griežtas priemones kariškiai vadina pastangomis likviduoti rohinjų kovotojus, kurie rugpjūčio mėnesį užpuolė pasienio policijos postus ir nužudė keliolika žmonių.
Tačiau JT, teisių gynimo grupės ir daugelis Vakarų valstybių kaltino armiją baudžiamosiomis akcijomis naudojantis kaip pretekstu šios mažumos, dešimtmečius kentusios brutalią diskriminaciją, išvarymui.
Humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) apskaičiavo, kad vien pirmą baudžiamųjų priemonių mėnesį buvo nužudyta mažiausiai 6,7 tūkst. rohinjų.
Buvo padegta šimtai rohinjų kaimų, o neseniai iš palydovo padarytose nuotraukose matyti, kad mažiausiai 55 kaimai buvo visiškai nušluoti, buldozeriais pašalinant bet kokius pastatų, šulinių ir augalijos pėdsakus.
Mianmaro kariškiai neigia bet kokius teisių pažeidimus, išskyrus vieną incidentą Rachinų kaime In Dine, kur, anot jų, saugumo pajėgos prisidėjo prie 10 neginkluotų rohinjų nužudymo.
Tuo metu žmogaus teisių organizacijos sako, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ armijos vado pavaduotojas Soe Winas pakartojo kariškių poziciją, kad „rohinjai“ nėra tikra etninė Mianmaro grupė.
Tokios pačios nuomonės laikosi daugelis budistinio Mianmaro gyventojų, tad šalyje kariuomenės kampanija yra plačiai remiama.
Mianmaro civilinė vyriausybė, kuriai vadovauja buvusi demokratijos aktyvistė Aung San Suu Kyi, nedaro didelės įtakos kariškiams, bet vis tiek sulaukė griežtos teisių gynimo grupių kritikos, nes nepalaikė rohinjų ir nekovojo su kylančia islamofobija.
