Pasaulis susitraukė ir pastaraisiais dešimtmečiais daugybė Vakaruose pradėto verslo persikėlė į tolimiausius pasaulio kampelius, kur galima veikti pigiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, Kiniją. Tačiau investuotojai dažnai neapskaičiuoja, kad pigią darbo jėgą ir infrastruktūrą siūlančiose šalyse dažniau siaučia ir gamtos stichijos. JT ekspertai sako, kad gamta jau šiame amžiuje pridarė bent 2,5 trln. dolerių nuostolių, bene brangiausios pastarųjų metų katastrofos – žemės drebėjimas Japonijoje ir potvyniai Tailande. Katastrofų padarinius tyrę ekspertai sako, kad nuostoliai galėjo būti bent perpus mažesni, jei nelaimei būtų specialiai pasiruošta.
„Nuostoliai dėl katastrofų nekontroliuojami. Juos sumažinsime tik kartu su privačiu sektoriumi, turiu omenyje, investicinius bankus ir draudimo kompanijas. Per ilgai rinka rūpinosi trumpojo laikotarpio nauda, o ne tvaria plėtra“, – teigė JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas.
Apie 80 proc. investicijų į pramonę, pastatus ar infrastruktūrą plaukia būtent iš privataus sektoriaus. O jis daugelyje miestų plėtrą vykdo nepakankamai įvertindamas katastrofos tikimybę.
„Pavyzdžiui, daugėja potvynių miestuose. Tai susiję su tuo, kaip mes planuojame miestus. Ne prisitaikydami prie gamtos, bet eidami prieš ją“, – sakė JT pareigūnė Margareta Wahlstrom.
JT suskaičiavo, kad Šiaurės ir Pietų Amerikoje esančiuose ir didesnę tikimybę sulaukti gamtos stichijos turinčiuose miestuose, tik 14 proc. veikiančių bendrovių turi strategiją, įvertinančią ir nelaimės tikimybę.
