Tokių pratybų amerikiečiams nereikėjo tris dešimtmečius, jos būdavo rengiamos šaltojo karo laikais. Bet padėtis pasikeitė, Amerikos kariniai ekspertai sako – agresijos atveju, pirmiausia turėtų būti smogta karinių oro pajėgų bazėms, kurių ir taip Baltijos šalyse nedaug, tad NATO sąjungininkai turi žinoti, kur ir kaip nusileisti, jeigu į bazę negalėtų grįžti.
„Mūsų bazėje esame įpratę leistis plačiame ir ilgame take. Šiame greitkelyje leidimosi takas siauras ir labai trumpas, turime išmokti tokiame nusileisti, kad žinotume, ar galėsime nusileisti, jeigu bus neįmanoma grįžti į bazę“, – sako JAV karinių oro pajėgų atstovas Gregory Eckfeldas.
Aštuoni amerikiečių naikintuvai mokosi leistis kelyje, kuris buvo nutiestas dar sovietų laikais, kaip atsarginis karinis takas, bet jau daug metų yra įprasto judėjimo juosta. Tad stebinčiųjų, kaip leidžiasi amerikiečiai, netrūksta. Panašus atsarginis kelias yra ir Estijos pietuose.
„Ko labiausiai bijome taip leisdamiesi, tai pašalinių objektų – žvyro ar kitų dalykų, kurie gali pažeisti padangas ar patekti į mūsų lėktuvų sistemą, į tai turime kreipti dėmesį. Bet mūsų personalas gerai padirbėjo, kad nuvalytų kelią, o A-10 yra puikus lėktuvas, galintis išvengti tokių pavojų, nes variklis įtaisytas aukštai, padangos plačios ir storos“, – tikina G.Eckfeldas.
NATO nutarė Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po tūkstantį karių, kad atgrasytų Rusiją, kurios siena su Estija, sausuma ir vandeniu, siekia iki 300 kilometrų.
„Tokios pratybos dar vienas artimos partnerystės pavyzdys – kuo daugiau drauge dalyvausime pratybose, tuo bus stipresnis mūsų aljansas“, – tikisi JAV ambasadorius Estijoje Jamesas D.Melville'as.
Naikintuvų pratybos – dalis Jungtinių Valstijų ir Estijos karinių oro pajėgų pratybų programos, vyks dar visą savaitę.
