JT pareigūnai atsisakė paaiškinti, kodėl ant sienos esantis bareljefas, kurį įkvėpė garsusis Michelangelo darbas „Adomo sutvėrimas“, buvo uždengtas didžiule balta širma, ir peradresavo šį klausimą Šveicarijos valdžiai.
Tačiau šveicarų laikraštis „Tribune de Geneve“ rašo, kad, paprasčiausiai, nenorima įžeisti Islamo Respublikos delegacijos, kuri atvyksta dalyvauti antradienį ir trečiadienį numatytose derybose.
Irane vyrai viešumoje privalo dengti savo rankas ir kojas, o moterys negali rodyti savo plaukų ir privalo nešioti laisvai krentančius drabužius, kaip to reikalauja Islamo radikalai, kuriuos palaiko įtakingi šalies musulmonų dvasininkai.
Šį bareljefą JT pirmtakei Tautų Sąjungai 1938 metais padovanojo Britanija. Pusiau gulomis atsilošusį nuogą vyrą vaizduojantį bareljefą sukūrė Ericas Gillas. Bareljefas puošią įėjimą į Tarybos rūmus, kur ir turėtų vykti derybos.
Šveicarijos pareigūnai atsisakė kabėti apie laikraščio nurodytą skulptūros uždengimo priežastį, AFP paaiškindami, kad taip siekiama prie įėjimo į susitikimo salę sukurti neutralų foną.
Nors derybos turėtų vykti JT praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio Tautų rūmuose, ši pasaulinė organizacija nėra oficiali jų šeimininkė.
Irane vyrai viešumoje privalo dengti savo rankas ir kojas, o moterys negali rodyti savo plaukų ir privalo nešioti laisvai krentančius drabužius, kaip to reikalauja Islamo radikalai, kuriuos palaiko įtakingi šalies musulmonų dvasininkai.
Surengti Irano delegacijos susitikimą su vadinamąja grupe „P5 plius 1“ pavesta Šveicarijai. Galingųjų grupę sudaro penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės (Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV) ir Vokietija.
B.Netanyahu: spaudimo Iranui sumažinimas būtų istorinė klaida
Dvi dienas truksiantis susitikimas, prasidedantis antradienį Ženevoje, bus pirmosios tokio pobūdžio branduolinės derybos nuo rugpjūčio, kai Irano prezidentu tapo nuosaikusis Hassanas Rouhani.
Už Irano branduolinės programos stebėseną atsakingas Izraelio ministras Yuvalis Steinitzas naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad griežtas Vakarų spaudimas atgrasins Islamo Respubliką nuo siekio turėti atominių ginklų.
Pasak jo, jeigu iraniečiams reikėtų realiai pasirinkti tarp savo ekonomikos gerovės ir urano sodrinimo tęsimo, jie turbūt atsisakytų savo branduolinių ambicijų.
J.Steinitzas atvėrė retą optimizmo langą iš Izraelio, kuris vis tvirtina, kad branduolinį ginklą turėdamas Iranas keltų grėsmę Izraelio egzistavimui. Izraelis vėl grasina kariniu smūgiu sustabdyti Irano pažangą.
Kaip žurnalistams sakė J.Steinitzas, Iranui reikia susitarimo savo silpstančiai ekonomikai išgelbėti. Tad derybos Ženevoje, regis, siūlo paskutinę galimybę išspręsti viską diplomatiškai.
Spaudimo Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos sumažinimas būtų istorinė klaida, pirmadienį pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Istorinė klaida būtų sumažinti spaudimą Iranui likus akimirkai iki sankcijų tikslo“, – sakė jis atidarydamas Izraelio parlamento žiemos sesiją prieš kitą dieną numatytą naujo derybų rato tarp pasaulio galingųjų valstybių ir Teherano pradžią.
B.Netanyahu prieš antradienį Ženevoje prasidėsiančias derybas pareiškė griežtą perspėjimą – jokiu būdu nešvelninti sankcijų. „Būtent šiuo metu mes privalome neatsisakyti jų ir toliau tęsti spaudimą“, – nurodė jis.
Pasak B.Netanyhau, bet kuris Iraną laisvinantis sprendimas tik dar labiau sustiprintų „kompromisų nepripažįstančius elementus“, o jų aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei būtų laikomas nugalėtoju.
