Rajoną kontroliuojantys sukilėliai sakė, kad inspektoriai į Rytų Gutos priemiestį, vieną iš rajonų, kuriame, kaip įtariama, praėjusią savaitę buvo panaudoti cheminiai ginklai, atvyko šešiais automobiliais.
Į šiaurės rytus nuo Damasko esančioje Rytų Gutoje juos saugojo sukilėlių kovotojai, pranešė Sirijos revoliucijos generalinės komisijos atstovas.
Pirmadienį į šį rajoną vykusius JT inspektorius apšaudė nežinomi snaiperiai, kurių paleistos kulkos apgadino pirmojo kolonoje automobilio padangas ir priekinį stiklą, informavo JT.
Tą pačią dieną inspektoriams pavyko patekti į Muadamijeto Šamo rajoną Damasko pietvakariuose ir paimti mėginių iš šios vietovės, kurioje, kaip įtariama, rugpjūčio 21 dieną taip pat buvo panaudoti cheminiai ginklai.
Tačiau antradienį, kaip planuota, inspektoriai negalėjo sugrįžti į Rytų Gutą, nes nepavyko užtikrinti jų saugumo.
13 JT inspektorių ir septyni vertėjai su pagalbiniais darbuotojais į Siriją atvyko rugpjūčio 18 dieną tirti, ar per visą 29 mėnesius užsitęsusį ir daugiau nei 100 tūkst. gyvybių nusinešusį konfliktą nebuvo panaudoti cheminiai ginklai.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas trečiadienį pareiškė, kad inspektoriams prireiks keturių dienų tyrimui dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje užbaigti. Inspektorių surinkti duomenys bus išanalizuoti ir tyrimo rezultatai bus perduoti JT Saugumo Tarybai dėl „bet kokių veiksmų, kurių, jos nuomone, reikia imtis“.
JT atstovas Martinas Nesirsky sakė, kad JT vadovas galvoje turėjo keturias darbo dienas, vadinasi, inspektorių misija gali užtrukti bent iki penktadienio. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai svarsto potencialią karinę intervenciją Sirijoje dėl įtariamo cheminių ginklų panaudojimo.
Prezidento Basharo al Assado režimo priešininkai sako, kad per rugpjūčio 21 dienos ataką, vyriausybės pajėgoms panaudojus nuodingąsias dujas Rytų Gutoje ir Muadamijoje, žuvo daugiau nei 1 300 žmonių, tarp jų buvo ir vaikų.
Prezidento Basharo al Assado režimo priešininkai sako, kad per rugpjūčio 21 dienos ataką, vyriausybės pajėgoms panaudojus nuodingąsias dujas Rytų Gutoje ir Muadamijoje, žuvo daugiau nei 1 300 žmonių, tarp jų buvo ir vaikų.
Damasko režimas šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.
Sirijos sukilėliai raketomis apšaudė Damaską
Sirijos sukilėliai trečiadienį pranešė paleidę raketas „Katiuša“ į vyriausybės pajėgų pozicijas Damasko centre, keršydami už Sirijos režimo pajėgų surengtą cheminių ginklų ataką prieš civilius gyventojus.
Opozicijos aktyvistai išplatino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip paleidžiamos, pasak jų, dvi vietoje pagamintos raketos „Katiuša“, „atsakant į cheminiais ginklais įvykdytas žudynes Rytų Gutoje“.
Sukilėliai tai pat iš minosvaidžių apšaudė oro pajėgų žvalgybos būstinę rytinėje Damasko dalyje, tačiau žmonės per išpuolį nenukentėjo, nurodė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Išpuolis buvo įvykdytas praėjus kelioms valandoms po to, kai vyriausybės pajėgos paleido dvi raketas tipo „žemė-žemė“ į Damasko rytinį Džobaro priemiestį, kur prasidėjo susirėmimai, ir į Kadamą, pranešė Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija.
Pasak pranešimo, panašūs išpuoliai apyaušriu buvo surengti ir Rytų Gutoje, viename iš dviejų Damasko priemiesčių, kuriuose, kaip pranešama, rugpjūčio 21 dieną buvo įvykdyta cheminė ataka.
Musulmoniškų šalių blokas reikalauja ryžtingų veiksmų prieš Damaską
Islamo bendradarbiavimo organizacija (IBO) trečiadienį pasmerkė dujų ataką Sirijoje ir apkaltino dėl jos šios šalies vyriausybę bei paragino atsakyti į tai „ryžtingais veiksmais“.
Didžiausia pasaulyje musulmoniškų valstybių organizacija „pabrėžė, kad reikia laikyti Sirijos vyriausybę teisiškai ir morališkai atsakingą už šį siaubingą nusikaltimą ir patraukti kaltuosius teismo atsakomybėn“.
IBO paragino JT Saugumo Tarybą „vykdyti savo pareigą – užtikrinti tarptautinį saugumą ir stabilumą, užėmus vieningą poziciją prieš žvėrišką nusikaltimą ir jo vykdytojus“.
„Ši ataka yra baisus visų religinių ir moralinių vertybių įžeidimas ir įžūlus tarptautinės teisės ir normų nepaisymas, visa tai reikalauja ryžtingų veiksmų“, – sakoma IBO pareiškime.
Lenkija trečiadienį išsakė savo abejones dėl karinių veiksmų Sirijoje, kaip reta nepalaikydama Jungtinių Valstijų pozicijos.
IBO vadovas Ekmeleddinas Ihsanoglu pasakė esąs „įsitikinęs, kad reikia nedelsiant parengti politinį sprendimą ištraukti Siriją iš šios kruvinos krizės, atkurti taiką ir saugumą šioje šalyje“.
JT didžiosios šalys pradeda derybas dėl Sirijos rezoliucijos
Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntiniai trečiadienį pradėjo derybas dėl britų parengtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuri gali atverti kelią kariniams veiksmams prieš Sirijos prezidento B.al Assado režimą, pranešė diplomatai.
Didžioji Britanija nori, kad rezoliucija leistų imtis „visų reikiamų priemonių civiliams gyventojams apsaugoti“, tačiau Rusija, matyt, griežtai priešinsis Vakarų planuojamiems smūgiams į Sirijos vyriausybės objektus, gavus pranešimų apie vyriausybės pajėgų praėjusią savaitę panaudotus cheminius ginklus netoli Damasko.
Lenkijai kyla abejonių dėl karinės intervencijos Sirijoje
Lenkija trečiadienį išsakė savo abejones dėl karinių veiksmų Sirijoje, kaip reta nepalaikydama Jungtinių Valstijų pozicijos. „Nesu įsitikinęs, kad ginkluota ataka sustabdys nusikaltimus“, – sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žurnalistams.
„Suprantu jos pagrindimą, bet nepritariu tokiam įsitikinimui ir entuziazmui manančiųjų, kad tokia operacija gali atnešti teigiamų padarinių“, – sakė jis.
Kad Lenkija neketina dalyvauti karinėje intervencijoje D.Tuskas pranešė tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ruošiasi imtis tokių veiksmų prieš B.al Assado režimą, nepaisydamos Sirijos sąjungininkų Rusijos ir Irano perspėjimų.
Lenkija yra viena pagrindinių šalių, kurių kariai dalyvavo JAV vadovaujamuose kariniuose veiksmuose Irake ir vėliau Afganistane, kur iki šiol yra dislokuota 1 600 lenkų karių.
Tačiau šalies prezidentas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Lenkija ribos savo dalyvavimą užsienio karinėse misijose ir pagrindinį dėmesį skirs pajėgų namuose modernizavimui. „Lenkijos karių siuntimo į kitą pasaulio kraštą politika baigėsi“, – sakė prezidentas Bronislawas Komorowskis mėnesio viduryje.
