Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos sudarė rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui. Dokumente taip pat raginama paskelbti ginklų pardavimo Libijai embargą ir įšaldyti M.Kadhafi bei jo režimo narių sąskaitas užsienyje.
Tačiau prognozuojama, kad per Saugumo Tarybos posėdį vyks intensyvios derybos, nes kai kurios šalys išsakė abejonių dėl dalies siūlomų poveikio priemonių.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas nurodė, kad Libijoje per pastarąją neramumų bangą žuvo jau daugiau nei tūkstantis žmonių. Libijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas anksčiau sakė, kad jo šalyje tikriausiai žuvo keli tūkstančiai gyventojų.
Penktadienį Ban Ki-Moonas informavo Saugumo Tarybą, kuriai priklauso 15 šalių, apie pranešimus, kad Libijos pajėgos ligoninėse žudo sužeistus opozicijos šalininkus, taip pat vykdomos egzekucijos kariams, atsisakiusiems šaudyti į civilius gyventojus. „Žmonės negali palikti savo namų, bijodami, kad bus nušauti vyriausybės pajėgų arba sukarintų grupuočių, – sakė jis. – Saugumo Tarybai laikas apsvarstyti konkrečius veiksmus.“
„Ateinančios valandos ir dienos bus lemiamos libiečiams ir jų šaliai, taip pat atneš vienodai svarbių padarinių platesniam regionui, – pridūrė JT vadovas. – Esant šioms aplinkybėms, sugaištas laikas reiškia daugiau prarastų gyvybių.“
Libijos ambasadorius prie JT ir buvęs užsienio reikalų ministras Abdurrahmanas Mohammedas Shalghamas, kuris vaikystėje buvo M.Kadhafi draugas, tačiau dabar atsiribojo nuo jo režimo, taip pat prašė Saugumo Tarybos imtis veiksmų, siekiant nutraukti Tripolio režimo „žiaurumus“.
Jis priminė, kaip nacių lyderis Adolfas Hitleris nepaisė Vokietijos žmonių aukų, kai įsakė pulti Sovietų Sąjungą, taip pat panašius raudonųjų khmerų tirono Pol Poto ir Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino veiksmus. Dabar M.Kadhafi taip pat sako savo žmonėms: „arba aš jus valdysiu, arba išžudysiu ir sunaikinsiu“, aiškino ambasadorius.
Diplomatai pasiūlė pašalinti Libiją iš Ženevoje įsikūrusios JT Žmogaus Teisių Tarybos, o šis klausimas ateinančią savaitę bus svarstomas JT būstinėje Niujorke.„Prašau Jungtinių Tautų, gelbėkite Libiją. Kad nebebūtų liejamas kraujas, nebūtų žudomi nekalti žmonės. Mes norime ryžtingos, greitos ir drąsios rezoliucijos“, – kalbėjo jis JT Saugumo Taryboje.
Libijos ambasadoriaus pavaduotojas Ibrahimas Dabbashi sėdėjo už savo viršininko apsipylęs ašaromis, o po šios kalbos Ban Ki-Moonas ir keli Saugumo Tarybos pasiuntiniai vėliau priėjo prie A.Shalghamo ir jį apkabino.
Atakos prieš civilius vertinamos kaip nusikaltimai žmoniškumui
Vėliau JT vadovas ir kiti ambasadoriai šią akimirką vadino istoriniu momentu, kuris iš esmės pakeitė Saugumo Tarybos veiksmus dėl Libijos. Prancūzijos pasiuntinys Gerardas Araud sakė: „Manau, tai buvo labai įsimintina akimirka.“ „Tai padarė labai rimtą poveikį“, – pridūrė JAV delegacijos atstovas Markas Kornblau.
G.Araud sakė esantis įsitikinęs, kad rezoliucija dėl Libijos bus priimta šeštadienį. Diplomatas pripažino, kad buvo užduota „klausimų“ dėl kreipimosi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, kad jis ištirtų galimai Libijoje įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Tačiau G.Araud pridūrė, kad Prancūzija atkakliai sieks, kad šis prašymas būtų įtrauktas į rezoliuciją.
Rezoliucijos projekte kalbama, kad „plataus masto ir sistemingos atakos prieš civilius gyventojus, šiuo metu vykstančios Libijoje, gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui“.
Kinija ir Rusija būna tradiciškai nusistačiusios prieš sankcijas, kurias jos laiko kišimusi į valstybių vidaus reikalus, todėl tikėtina, kad šios šalys priešinsis kai kuriems planuojamos rezoliucijos punktams, sako diplomatai.
Tačiau Brazilijos, kuri vasarį pirmininkauja Saugumo Tarybai, ambasadorė Maria Luiza Ribeiro nurodė, kad visus Tarybos narius suvienijo jausmas, jog būtina skubiai nutraukti žudynes Libijoje. Ji sakė, kad konkrečių rezultatų galima tikėtis šeštadienį.
„Pietų Afrikos Respublika padirbės su Tarybos nariais, siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta viskas, siekiant priversti Libijos valdžią sustabdyti smurtą prieš Libijos žmones“, – sakė PAR ambasadorius Baso Sangqu.
Diplomatai pasiūlė pašalinti Libiją iš Ženevoje įsikūrusios JT Žmogaus Teisių Tarybos (HRC), o šis klausimas ateinančią savaitę bus svarstomas JT būstinėje Niujorke. Pirmadienį dėl jo gali vykti JT Generalinės Asamblėjos balsavimas, o šis sprendimas įsigaliotų, jeigu už jį balsuotų du trečdaliai Asamblėjos narių. Jeigu taip įvyks, pirmą kartą per visą JT Žmogaus teisių tarybos istoriją iš jos bus pašalinta šalis.
Šios tarybos nare Libija tapo 2010 metais.
JAV įšaldė Libijos lyderio šeimos sąskaitas
JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį pasirašė įsakymą įšaldyti M.Kadhafi ir keturių jo vaikų sąskaitas Jungtinėse Valstijose. JAV Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos ne vien M.Kadhafi, trims jo sūnums ir dukrai, bet ir visai Libijos vyriausybei.
Tankų grupė įsiveržė į Misratos oro pajėgų bazę ir sugebėjo dalį jos atkovoti per mūšius su gyventojais ir kariais, prisidėjusiais prie sukilimo prieš Muamarą KadhafiB.Obama sakė, kad JAV nusprendė vienašališkai paskalbti sankcijas Libijai dėl šioje šalyje besitęsiančio smurto, kuris kelia „neįprastą ir nepaprastą grėsmę“ Amerikos nacionaliniam saugumui bei užsienio politikai.
Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, jog aišku, kad M.Kadhafi valdžio legitimumas „sumažėjo iki nulio“; šie komentarai buvo aštriausi iš iki šiol išsakytų B.Obamos administracijos.
Vašingtonas taip pat laikinai evakavo savo darbuotojus iš ambasados Tripolyje paskutiniu lėktuvu, kuriuo iš Libijos sostinės buvo išskraidinti JAV piliečiai.
Libijos sostinėje protestuotojus apšaudė režimo šalininkai
Tuo tarpu Libijos sostinėje protestuotojai, reikalaujantys M.Kadhafi atsistatydinimo, buvo apšaudyti ginkluotų režimo šalininkų, siekiančių nutraukti pirmąją per kelias pastarąsias dienas Tripolyje surengtą didesnę demonstraciją prieš vyriausybę.
Tuo tarpu M.Kadhafi, kalbėdamas nuo istorinio Tripolio forto sienos, paragino savo šalininkus ruoštis ginti šalį.
Įvykių liudininkai praneša, jog penktadienį daug žmonių žuvo, kai ginkluoti režimo šalininkai apšaudė gatvėse susirinkusias minias iš automatinių ginklų ir netgi priešlėktuvinio kulkosvaidžio.
Užpuolikai šaudė į demonstrantus, „tarsi būtume šunys“, vienas vyras, kuris dalyvavo eitynėse Tripolio rytiniame Tažuros rajone, sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. Demonstrantas pridūrė, kad daug žmonių buvo nušauti į galvą, o prasidėjus šaudymui krito septyni žmonės, kurie buvo už dešimties metrų nuo jo.
Penktadienio vakarą M.Kadhafi ištikimi kariai taip pat atakavo Tripolio rytuose esančią didelę oro pajėgų bazę, kuri buvo patekusi į sukilėlių rankas.
Tankų grupė įsiveržė į Misratos oro pajėgų bazę ir sugebėjo dalį jos atkovoti per mūšius su gyventojais ir kariais, prisidėjusiais prie sukilimo prieš M.Kadhafi, pasakojo vienas gydytojas ir gyventojas, kuris buvo sužeistas per mūšį prie opozicijos šalininkų užimto trečiojo didžiausio Libijos miesto Misratos, esančios už 200 kilometrų nuo sostinės.
Režimo priešininkai paėmė į nelaisvę du kovotojus, tarp jų vieną aukšto rango karininką, ir tebekontroliuoja dalį didelės karinės bazės, pasakojo liudininkai. Šiame komplekse po vidurnakčio tebebuvo girdimi šūviai.
Gydytojas pridūrė, kad per dvi dienas oro pajėgų bazėje ir šalia esančiame civiliniame oro uoste vykusias kovas žuvo 22 žmonės.
