„NATO užsienio reikalų ministrai ką tik priėmė istorinį sprendimą pradėti prisijungimo derybas su Juodkalnija, kad ji taptų 29-ąja nare“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tai gera diena Juodkalnijai, Vakarų Balkanams ir visam Aljansui“, – sakė J.Stoltenbergas, kurio žodžius palydėjo 28-ių NATO valstybių užsienio reikalų ministrų, susirinkusių į atvirą posėdį patvirtinti šio sprendimo, plojimai.
„Jis aiškiai parodo, kad NATO durys atviros, (ir sustiprina)... mūsų taikios ir vieningos Europos viziją“, – sakė NATO vadovas.
Juodkalnijos diplomatijos vadovas Igoris Lukšičius savo ruožtu sakė, kad šis NATO sprendimas atspindi didžiules jo šalies pastangas modernizuotis ir atitikti vakarietiškas pilietinės visuomenės normas.
„Šiandien pradedame naują skyrių... Tai didi diena mano šaliai ir Aljansui“, – pabrėžė jis.
„Tai puikios naujienos Vakarų Balkanams, jų vienybei ir saugumui“, – pridūrė I.Lukšičius.
Diskusijos dėl Juodkalnijos narystės vyko ilgą laiką prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Kvietimas Juodkalnijai pradėti stojimo derybas būtų istorinis sprendimas. Jis atspindėtų nuolatinį mūsų pasižadėjimą vakarų Balkanams“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
Užsienio ministrų posėdžio pagrindinė tema yra Sirijos konfliktas, su juo susiję santykiai su Rusija, taip pat krizė Ukrainoje.
Maskva istoriškai palaiko glaudžius santykius su Juodkalnijos kaimyne Serbija ir turi interesų vakarų Balkanuose, bet tuo pačiu nesutaria su NATO virtine klausimų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis skundžiasi NATO brovimusi, ypač kai vakarietiška Ukrainos vyriausybė tvirtina siekianti ateityje tapti šio JAV vadovaujamo aljanso nare.
NATO Ukrainai narystę pasiūlė 2008 metais, kai Rusija pradėjo karą su Gruzija, bet Kijevas anuomet pasirinko, anot jo, „nepriklausymo blokams“ politiką.
Tuo tarpu dabartinis prezidentas Petro Porošenka pernai pasirinko priešingą požiūrį, kai Maskva aneksavo Krymą ir parėmė vadinamuosius sukilėlius Ukrainos rytuose.
Nuo 1999 metų dauguma buvusio sovietinių laikų Varšuvos pakto šalių įstojo į NATO. Naujausiomis Aljanso narėmis 2009 metais tapo Balkanų šalys Kroatija ir Albanija.
Linas Linkevičius: „Čia ne kažkoks ekspansinis procesas, o atvirumas"
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Lietuva yra nuosekli NATO atvirų durų politikos šalininkė. Ministras sakė, kad NATO plėtra turėtų būti natūrali, tačiau atkreipė dėmesį, jog trukdžių tai plėtrai yra.
„Šiandien yra ir tų trukdžių, ir tų stabdžių, ypač kas susiję su Gruzijos narystės perspektyvomis, nors jie iš tikrųjų padarė didžiulę pažangą“, – teigė L.Linkevičius.
Jis pabrėžė, kad Gruzijos prisijungimą prie NATO palaiko tos šalies visuomenė, Gruzija yra aktyviai įsitraukusi į Aljanso veiklą, tačiau „tas sprendimas, jis juda į priekį sunkiai“.
Rusija nepritaria Juodkalnijos narystei NATO, motyvuodama Aljanso ekspansija į Rytus.
Tuo metu L.Linkevičius tvirtino, kad NATO plėtra nėra procesas, į kurį valstybės yra traukiamos jėga. Jis atkreipė dėmesį į Makedoniją, kuri daugiau nei 15 metų vykdo NATO Narystės veiksmų planą.
„Čia ne kažkoks ekspansinis procesas, o atvirumas, – teigė ministras. – Šalys pačios sprendžia savo ateitį, o ne kas nors kitas turėtų tai spręsti. O Rusija vadovaujasi tuo principu, kad jie turi spręsti už kitas šalis, ką jos turi daryti.“
„Teisė pasirinkti saugumo aljansus nėra tik graži literatūra, o realybė. Tą teisę reikia apginti ne tik toms šalims, kurios nori į NATO, bet taip pat ir mums“, – pridūrė L.Linkevičius.
Juodkalnija NATO Narystės veiksmų planą įgyvendina nuo 2009 metų. Kiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų turinčioje valstybėje tarnauja apie 2 tūkst. karių. Šalies gynybos biudžetas siekia apie 40 mln. eurų. Tai yra 1,3 proc. Juodkalnijos bendrojo vidaus produkto.
