Kai nedidelė protestavusiųjų grupelė lauke prie pastato istorinėje sostinėje Cetinjėje degino NATO vėliavą, posėdžių salėje 46 deputatai iš 81 balsavo už stojimą į Šiaurės Aljansą.
Tikimasi, kad ši Balkanų šalis, turinti 620 tūkst. gyventojų, oficialiai NATO nare taps gegužės pabaigoje, kai Briuselyje vyks NATO viršūnių susitikimas.
Pabaigus Juodkalnijos stojimo procesą, visa Adrijos jūros pakrantė priklausys NATO, kurios narėmis jau yra Graikija, Albanija ir Kroatija.
Ministras pirmininkas Duško Markovičius sako, kad šis įstojimas „teigiamai paveiks padėties regione stabilizavimą“.
Juodkalnijos narystę turi patvirtinti visos 28 NATO narės, iš kurių tik vieniai liko tai padaryti – Ispanijai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė balandžio 11 dieną Jungtinių Valstijų dokumentą dėl Juodkalnijos priėmimo į Šiaurės Atlanto organizaciją (NATO) protokolo ratifikavimo.
Apie 200 opozicijoje esančio Demokratinio fronto šalininkų penktadienį protestavo lauke prie pastato, šaukė įeinantiems deputatams „vagys“, „išdavikai“.
„Mes nepripažinsime parlamento sprendimo – jūsų rankos suteptos krauju“, – sakė šios partijos lyderis Milanas Knezevičius, primindamas apie NATO bombardavimus Serbijoje ir Juodkalnijoje per 1999 metų Kosovo karą.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad stojimas buvo primestas Juodkalnijai per „marionetines nevyriausybines organizacijas“, kurios siekia „sukurti visuomenės paramos vienašališkai Juodkalnijos valdžios politikai iliuziją“.
Vašingtonui pritarus Juodkalnijos priėmimui į NATO, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Juodkalnijos įtraukimo į NATO link kursą laikome labai klaidingu, iš esmės prieštaraujančiu šios šalies žmonių interesams ir kenkiančiu stabilumui Balkanuose ir visoje Europoje“, – sakoma jame.
