Po daugybės kruvinų išpuolių dešimtmečio pradžioje „juodosios našlės“ kuriam laikui lyg ir aprimo. Tačiau su Šiaurės Kaukazo grupuotėmis siejamų sprogdintojų pirmadienį įvykdyti kruvini sprogdinimai Maskvos metropolitene parodė, kad „juodosios našlės“ vėl keliems mėnesiams sostinėje pasėjo baimės sėklą.
„Gyvos bombos“ – ne tik savo noru
Pirmą kartą garsiai „juodosios našlės“ apie save pasauliui pranešė 2002 metais, kai su kitais čečėnų sukilėliais įkaitais paėmė į miuziklą „Nord–Ost“ susirinkusius žmones. Kadais ieškomiausias Rusijoje žmogus, antrajame Čečėnijos ir Rusijos kare žuvęs čečėnų sukilėlių vadas Šamilis Basajevas, „juodąsias našles“ vadino savo savižudžių sprogdintojų padaliniu.
Sąvoka „juodosios našlės“, kurias patys čečėnai vadina šahidkomis, pirmiausia yra nuoroda į tai, kad didžioji dalis jų yra našlės vyrų, žuvusių nuo rusų rankos per kovą už nepriklausomybę.
Per bemaž dešimtmetį „juodosiomis našlėmis“ dažniausiai tapdavo 15–19 metų merginos. Nors neretai teigiama, esą tapti „gyvomis bombomis“ merginos pasiryždavo pačios, taip norėdamos atkeršyti priešams už mylimų žmonių netektį, yra ir apžvalgininkų, piešiančių visą šį procesą daug žiauresnėmis spalvomis. Anot jų, vos viena iš dešimties susisprogdino tikėdama tuo, ką daro, ar norėdama atkeršyti. Tegiama, esą neretai „juodosiomis našlėmis“ tampa merginos, parduotos savo tėvų, pagrobtos ar tiesiog apgautos. Manoma, kad kai kurios iš susisprogdinti pasiryžusių čečėnių tai padarė priverstos savo šeimų.
Negana to, ne kartą rašyta, kad prieš atlikdamos išpuolius čečėnės esą būdavo apsvaiginamos narkotikais ar išprievartaujamos, kad niekada negalėtų ištekėti ir taip jaustųsi nebeturinčios vietos savo visuomenėje, gyvenimo prasmės ir todėl lengvai palaužiamos. Manoma, kad čečėnų savižudės nėra apmokomos ir neretai susisprogdina net ne pačios, o yra susprogdinamos naudojant nuotolinį pultelį.
Pirmoji žinoma „juodoji našlė“ – Khava Barajeva – susisprogdino prieš dešimtį metų Rusijos armijos bazėje Čečėnijoje. Po jos buvo daugybė kitų. Ilgainiui „juodosios našlės“, moterys savižudės, tapo skiriamuoju čečėnų kovos už nepriklausomybęženklu.
Aukų sąraše – 185 žmonės
Būtent tokios sprogmenimis apsijuosusios moterys nužudė 185 žmones, kai surengė sprogdinimus Rusijos specialiųjų pajėgų kareivinėse 2002 metais, roko muzikos koncerte Maskvoje 2003-iaisiais ir du sprogdinimus lėktuvuose 2004-aisiais.
Tokios moterys dalyvavo 2002 metų Maskvos Dubrovkos teatro įkaitų dramoje, per kurią ir žuvo. „Mes mažai žinome apie šių moterų gyvenimą iki teroro išpuolio, kas vertė jas taip pasielgti“, – sakė žmogaus teisių gynėjų grupės „Memorial“ Šiaurės Kaukazo regiono ekspertas Aleksandras Čerkasovas. „Man susidaro įspūdis, kad dažniausiai jos renkasi mirtį iš keršto – keršydamos už savo mylimuosius, už save“, – sakė A.Čerkasovas.
Man susidaro įspūdis, kad dažniausiai jos renkasi mirtį iš keršto – keršydamos už savo mylimuosius, už save, – sakė A.Čerkasovas.Maskvos metropolitene dirbantys tyrėjai pranešė, kad abiejose nelaimės vietose buvo rasta moterų savižudžių kūno dalių. Kaip informavo šaltinis teisėsaugos institucijose, viena sprogdintojų turėjo būti 18–20 metų rudaakė, tamsaus gymio moteris.
Pasak pareigūnų, moterų turėti sprogdinimo įtaisai, į kuriuos buvo pridėta sukapotos armatūros ir varžtų, sprogo su 3 kilogramams trotilo prilygstančia galia. Kaip pranešė interneto svetainės www.caucasianknot.info vyriausiasis redaktorius Grigorijus Švedovas, sprogdintojos galėjo būti susijusios su islamistų mirtininkų grupuote „Riyad as–Salikhin“ („Teisiųjų sodas“), kuri išgarsėjo po 2002 metų išpuolio Dubrovkos teatre.
41 kovotojas, tarp jų 19 moterų, spalio 23 dieną Dubrovkos teatre paėmė beveik tūkstantį įkaitų. Kovotojai pareikalavo nutraukti karą Čečėnijoje ir išvesti iš respublikos federalines pajėgas. Anuomet per užgrobimą ir paskui specialiųjų pajėgų surengtą pastato šturmą naudojant nuodingas dujas, žuvo 130 žmonių, iš jų 10 – nepilnamečių. Tyrimas parodė, kad tarp pastato užgrobimo organizatorių buvo Šamilis Basajevas, Gerichanas Dudajevas ir Chasanas Zakajevas.
„Savižudiškus išpuolius dažniausiai vykdo moterys, tarp teroristų turinčios artimųjų. Jos yra emocingesnės, jeigu jau priima sprendimą, niekas negali jų sustabdyti“, – sakė Rusijos parlamentinio Saugumo komiteto vadovas Vladimiras Vasiljevas.
Tačiau, G.Švedovo teigimu, savižudės sprogdintojos pastaruoju metu vis dažniau būna fundamentalistės. Užverbuojamos ne tik tos, kurios neteko savo mylimųjų, sakė redaktorius. „Daugiau tai tiesiogiai nebėra siejama su asmenine netektimi, su artimųjų dalyvavimu (kovoje). Separatistinis karas darosi vis labiau religinio pobūdžio“, – mano G.Švedovas.
Daugiausia apie šias moteris sužinota 2003 metais, kai pareigūnams į rankas pateko pirma gyva susisprogdinti norėjusi teroristė Zarema Mudžichojeva. Jos vyras ir tėvas buvo žuvę per susirėmimus su Rusijos pajėgomis, kai tuomet 22-ejų čečėnę užverbavo pusamžė moteris. Ji savaitę buvo laikoma uždaryta ir svaiginama narkotikais, o paskui buvo pasiųsta susisprogdinti į Maskvos centre esantį greitojo maisto restoraną „McDonald's“. Jos rankinėje buvęs trotilas atsitiktinai nesprogo.
Rusijos valdžia dabar ieško pirmadienio išpuolio sprogdintojų dviejų bendrininkių. Kaip parodė apsaugos kamerų nufilmuota medžiaga, jos palydėjo sprogdintojas iki metropoliteno ir šios vienos atliko savo darbą.
