V.Juščenka atmetė savo kolegos Rusijoje kaltinimus dėl oficialiojo Kijevo antirusiško kurso ir išreiškė konstruktyvaus dialogo su Maskva viltį.
Pasak Ukrainos prezidentūros, ketvirtadienį V.Juščenkos laiškas D.Medvedevui perduotas diplomatiniais kanalais. „14.30 val. laikinai Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Volodymyras Chandohijus įteikė laišką laikinajam Rusijos reikalų patikėtiniui Vsevolodui Loskutovui“, – sakoma pranešime.
V.Juščenkos laiško D.Medvedevui, kaip ir kreipimosi į savo tautą tekste prezidentas pažymėjo buvęs „labai nuliūdintas (D.Medvedevo rugpjūčio 11-ąją paskelbto laiško) nedraugišku pobūdžiu“.
V.Juščenka taip pat priminė, kad Gruzija nėra tarptautinių santykių ar embargo ginkluotės tiekimui objektas.„Negalėčiau nesutikti, kad mūsų šalių santykiuose esama rimtų problemų, tačiau stebėtina, kad Jūs visiškai neigiate Rusijos atsakomybę dėl to“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia nuo draugystės ir partnerystės principų, įrašytų Didžiojoje 1997-ųjų sutartyje ir stengėsi kiek įgalėdama vaisingai ir abipusiai naudingai plėtoti dvišalius santykius.
„Beje, pagal minimą Sutartį mūsų šalys turi grįsti santykius remiantis abipusės pagarbos ir suverenios lygybės principais“, – nurodė V.Juščenka ir pasiūlė kolegai „atsisakyti emocijų ir ramiai išanalizuoti dvišalių santykių būklę“.
V.Juščenka taip pat priminė, kad Gruzija nėra tarptautinių santykių ar embargo ginkluotės tiekimui objektas.
„Ukrainos požiūris į pernykščius įvykius Gruzijoje praktiškai sutampa su visų pasaulio šalių pozicija – tai Gruzijos ar bet kurios kitos suverenios valstybės suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų tvirtumo gerbimas“, – nurodė prezidentas ir pareiškė, kad priekaištai dėl ginklų Gruzijai tiekimo yra nepagrįsti.
Ukrainos prezidentas V.Juščenka tikina, kad euroatlantiniai Ukrainos siekiai nėra nukreipti prieš Rusiją, o galutinis sprendimas dėl stojimo į NATO bus priimtas po referendumo. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kursas į integraciją NATO negali būti Rusijos politinių priekaištų objektu.
„Tai mus verčia iš naujo kartoti įgrisusias tiesas, kad teisė pasirinkti tarptautines priemones nacionaliniam saugumui užtikrinti, konkrečiai kalbant, dalyvauti karinėse ir politinėse sąjungose, yra kiekvienos šalies suvereniteto neatsiejama dalis, ir Rusija privalo jį gerbti“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Ukrainos prezidentas V.Juščenka tikina, kad euroatlantiniai Ukrainos siekiai nėra nukreipti prieš Rusiją, o galutinis sprendimas dėl stojimo į NATO bus priimtas po referendumo.V.Juščenka primena, kad Ukrainos įstatymas „Apie Ukrainos nacionalinio saugumo pagrindus“, kurį Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė 2003 metais, įskaitant ir šiandieninės opozicijos vadovybę, numato Ukrainos integraciją NATO iki visiškos narystės. „Tuo ir vadovaujasi Ukrainos prezidentas“, – pareiškė V.Juščenka.
„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad mūsų valstybės siekis tapti Aljanso nare jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Rusiją, o galutinis sprendimas dėl stojimo į NATO bus priimtas po visuotinio referendumo“, – tikino jis.
Ukrainos prezidentas kaltino Rusijos Juodosios jūros karinį laivyną nuolat pažeidinėjantį Maskvos ir Kijevo susitarimus.
V.Juščenka dar priminė, kad „Ukrainos Konstitucijos 17 straipsnis draudžia Ukrainos teritorijoje steigti užsienio šalių karines bazes“.
„Tačiau mūsų valstybė lieka ištikima savo tarptautiniams įsipareigojimams sutartyse dėl Rusijos karinio laivyno laikino buvimo Ukrainos teritorijoje“, – pažymėjo jis laiške ir nurodė, kad Rusijos KJL nuolat šiurkščiai pažeidinėja dvišalius susitarimus ir Ukrainos įstatymus.
Kijevas yra patikima Maskvos partnerė energetinių išteklių tiekimo srityje ir siekia pragmatiškų ekonominių santykių su Rusija, pirmiausia energetikoje, tvirtino V.Juščenka ir priminė, kad Ukraina pradėjo dujų transporto sistemos modernizavimą ir pasirengusi į šį procesą įtraukti Europos ir kitų šalių potencialą.
Ukrainos prezidento nuomone, D.Medvedevo laiške „vėl buvo kartojami žinomi priekaištai, kurių tikslas – mėginimas atimti iš Ukrainos požiūrį į savo istoriją, savo nacionalinius interesus ir užsienio politikos prioritetus“.
„Keldama tarptautinėje arenoje klausimą dėl 1932–1933 metų badmirio (Holodomoro) Ukrainoje pripažinimo, ukrainiečiai taip pat prisimena milijonus rusų, baltarusių, kazachų ir kitų tautybių žmonių, kurie mirė nuo bado Pavolgyje, Šiaurės Kaukaze, Kazachstane ir kituose buvusios Sovietų Sąjungos regionuose. Žinoma, kad surengus atminimo akciją „Neužgęstanti žvakė“, kuri buvo skirta 75-osioms badmirio Ukrainoje metinėms, šimtų miestų languose visame pasaulyje, įskaitant ir Rusijoje, degė žvakės. Tai liudija įvairių tautų solidarumą su Ukraina pripažįstant šį faktą“, – pažymi Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat nesutinka su teiginiu, kad rusų kalba stumiama iš visuomeninio Ukrainos gyvenimo.
Ukrainos prezidentas kaltino Rusijos Juodosios jūros karinį laivyną nuolat pažeidinėjantį Maskvos ir Kijevo susitarimus.„Objektyvūs ir nešališki vertinimai kalbinės situacijos Ukrainoje ir Rusijoje liudija priešingai“, – pastebi V.Juščenka.
Remdamasis „žinomomis tarptautinių organizacijų išvadomis“ jis pareiškia, kad „būtent Rusijoje ukrainiečių mažuma praktiškai neturi galimybės realizuoti savo nacionalinių ir kultūrinių poreikių“.
Vertindamas Ukrainos sprendimą išsiųsti du Rusijos diplomatus, V.Juščenka patikino, kad „prieš imantis tokio žingsnio mes tris kartus Rusijai pateikėme informaciją apie neteisėtus nurodytų aukšto lygio diplomatų veiksmus“.
„Ukraina pateikė pakankamai įrodymų apie jų veiklą, kenkiančią nacionaliniams Ukrainos interesams“, – pareiškė prezidentas.
Tuo tarpu, pasak Ukrainos prezidento, atitinkami Rusijos veiksmai dėl Ukrainos diplomato išsiuntimo yra „visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti“. „Tikiuosi, kad ateityje mūsų valstybėms pavyks išvengti tokių apmaudžių, temdančių abiejų šalių santykius, įvykių pasikartojimo“, – pažymėjo V.Juščenka.
Ukrainos prezidentas dar atkreipė dėmesį, kad reikia intensyviai dirbti, norint išspręsti Ukrainos ir Rusijos dvišalių santykių problemas. „Be abejonės, sprendimas atidėti naujo Rusijos pasiuntinio atvykimą į Ukrainą neprisidės prie konstruktyvios mūsų santykių plėtros“, – pastebėjo Ukrainos prezidentas.
„Ukraina ir toliau pasirengusi plačiai bendradarbiauti su Rusijos Federacija abipusės pagarbos, lygybės, konstruktyvaus dialogo pagrindu, taip pat ir aukščiausiu lygiu“, – sakoma V.Juščenkos laiške.
„Apie pasirengimą vesti dialogą prie derybų stalo aš kartojau praėjusiais metais mažiausiai triskart savo laiškuose Jums“, – pažymi Ukrainos prezidentas.
„Deja, aš gavau tik kvietimus atvykti į žirgų lenktynes Rusijos prezidento taurei laimėti ir kitus daugiašalius susitikimus. Tikiuosi, kad dabar Jūsų reakcija į tai bus konstruktyvi“, – pridūrė V.Juščenka.
Baigdamas laišką jis išreiškė viltį, jog Ukrainos ir Rusijos santykiai gerės remiantis senomis draugystės ir geros kaimynystės tradicijomis.
