K.Kallas didelę savo partijos pergalę pavadino netikėtumu ir sakė, kad tikėjosi kitokių skaičių.
„Dabar deriniai visiškai kitokie. Tikėjausi 32–34 mandatų... Bet kuriuo atveju, gavome daugiau“, – sakė ji.
Centro dešinės Reformų partija sekmadienio rinkimuose, preliminariais duomenimis, gavo 37 vietas ir gerokai aplenkė varžovus. Kraštutiniai dešinieji EKRE, preliminariais duomenimis gaus 17 mandatų, Centro partija – 16, liberali partija „Eesti 200“ – 14, socialdemokratai – devynis, o partija „Isamaa“ („Tėvynė“) – aštuonis.
K.Kallas sakė dar neapgalvojusi galimų derinių koalicijai. Reformų partijos valdyba pirmadienį 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) susirinks aptarti, kam teikti pasiūlymus dėl koalicijos.
„Rinkėjai nori, kad šios vyriausybės vairas būtų Reformų partijos rankose“, – sakė K.Kallas.
Ji pripažino, kad jokia koalicija nebūna patogi, nes visuomet tenka ieškoti kompromisų ir sutarimo tarp koalicijos partnerių.
„Kad turėtum daugumą parlamente, būtų gerai turėti koalicijoje daugiau mandatų nei 54, nes visuomet tą ar kitą dieną ko nors nebūna, o kad darbai būtų padaryti, dauguma galėtų būti didesnė“, – sakė ji.
Pasak premjerės, politikos technologai gali geriau išanalizuoti, kas nulėmė kraštutinių dešiniųjų EKRE, likusios antroje vietoje, likimą šiuose rinkimuose.
„Asmeniškai aš manau, kad dėl karo ir sunkaus meto žmonės nori būti draugiški ir laikytis drauge. Žmonėms nepatinka agresyvus EKRE stilius ir, pavyzdžiui, jų puolimas prieš [Estijos kariuomenės vadą] Martiną Heremą. Nekąskime vieni kitiems gerklių – mūsų priešas išorėje“, – sakė K.Kallas.
Kelios savaitės iki rinkimų EKRE lyderis Martinas Helme pažėrė kritikos kariuomenės vadui kišimusi į politiką. Pats M.Heremas teigė, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti.
K.Kallas taip pat pažymėjo, jog EKRE savo naratyvą, kad rinkimai yra suklastoti, ėmė stumti prieš porą savaičių.
„Tai buvo visuose jų ruporuose, kad jie organizuos tokį dalyką. Tačiau skundus galima teikti, teismas vėliau aiškinsis, ar yra pažeidimas, ar ne“, – sakė K.Kallas.
