Estijoje su valstybiniu vizitu viešintis Suomijos prezidentas ir šalies premjerė aptarė būsimus tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, paramą Ukrainai, susisiekimą ir saugumą Baltijos jūros regione, padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų.
„Labai džiaugiuosi galėdama pasveikinti Alexander'į Stubbą grįžusį į Estiją, dabar einantį prezidento pareigas, – sakė K. Kallas. – Kaip ES ir NATO pasienio šalys turime daug bendrų iššūkių, o Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO išplėtė mūsų galimybes bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityje.“
„Taip pat galėjome aptarti pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vašingtone ir aukščiausiojo lygio taikos susitikimui Šveicarijoje. Jei kaimynai suvienija jėgas, jie gali pasiekti daugiau“, – nurodė ji.
Susitikimo metu Estijos premjerė pažymėjo, kad Talino ir Helsinkio bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta sėkmingai. K. Kallas teigimu, taip pat svarbu teikti pirmenybę jūriniam bendradarbiavimui su Švedija, ypač Suomijos įlankoje.
„Kad naujieji NATO gynybos planai būtų visiškai paremti svarbiausiais pajėgumais ir rezervais, būtina, kad visos sąjungininkės paspartintų savo pastangas“, – sakė premjerė. – Gynybinės parengties didinimas taip pat yra mūsų Europos Sąjungos prioritetas.“
Be to, Suomijos ir Estijos lyderiai pabrėžė, kad būtina kartu stiprinti energetinį saugumą ir jūrų infrastruktūrą. Pirmadienį K. Kallas ir A. Stubbas taip pat aptarė, kaip pasipriešinti Rusijos hibridinėms atakoms, be kita ko, spaudimą panaudojant migrantus, ir kaip sustiprinti tarptautinių sankcijų Rusijai poveikį.
„Pasienio šalys galėtų būti pavyzdys likusiai Europos Sąjungos daliai. Pavyzdžiui, mūsų muitinių susitarimas, kuriuo žadama geriau kovoti su sankcijų vengimu, įrodo, kad regioninės priemonės veikia“, – teigė premjerė.
Jie taip pat vieningai sutarė, kad pagalba Ukrainai privalo būti aktyviai tęsiama. Estijos premjerė pabrėžė, kad tiek NATO, tiek ES turi aiškiai parodyti, kad Ukrainos stojimo į šias organizacijas procesas juda į priekį.
Rygikogas neseniai priėmė įstatymą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos atstatymui, o pirmadienį K. Kallas išreiškė viltį, kad ES ir Didžiojo septyneto (G-7) lygiu pavyks pasiekti konsensusą šiuo klausimu.