„Smurtas prieš protestuotojus nėra atsakymas. Žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, pagrindinės žmogaus teisės turi būti gerbiamos“, – tokį trumpą pranešimą „Twitter“ apie pusę vienuolikos ryto Briuselio laiku paskelbė Ch.Michelis.
A.Lukašenką su pergale rinkimuose, kurie buvo masiškai klastojami, jau buvo pasveikinusi Kinija ir Kazachstanas, netrukus atsiliepė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Su pareiškimais neskubėta
Lietuvos ir Lenkijos, Baltarusijos kaimynių, prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda represijas pasmerkė dar sekmadienio vakarą, kai į protestuotojus jau lėkė ašarinių dujų kamuoliai ir kurtinančiosios granatos.
Ir nors A.Dudos, kuris neseniai buvo perrinktas po homofobija ir diskriminacija persmelktos kampanijos, susirūpinimą demokratiją nesunku laikyti gana veidmainišku, pareiškimas bent jau buvo.
Jau pirmadienį Lenkija paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą – būtent dėl padėties Baltarusijoje. Prisijungė ir G.Nausėda: „Šiame etape būtina tarptautinės bendruomenės, ES parama Baltarusijos žmonėms, siekiantiems permainų savo šalyje. Remiu Lenkijos Premjero Mateuszo Morawieckio siūlymą surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl situacijos Baltarusijoje. Baltarusijos piliečių siekiai nusipelno tinkamo ES ir Vakarų sostinių dėmesio.“
Tiesa, kol kas, regis, bus tenkinamasi klausimo įtraukimu į ES narių užsienio reikalų ministrų neoficialaus susitikimo darbotvarkę – tik rugpjūčio pabaigoje.
Lietuvos opoziciniai konservatoriai paragino Bendriją įvesti naujas sankcijas A.Lukašenkos režimui ir pareikalauti naujų laisvų prezidento rinkimų.
Raginimų ES ir „geopolitine“ kadencijos pradžioje pasiskelbusiai Ursulos von der Leyen Europos Komisijai netylėti netrūksta.
Nerimsta patys baltarusiai aktyvistai, „Twitter“ pyktį lieja buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kuris pareiškė: „ES tyla ir pasyvumas dėl demokratijos smaugimo Baltarusijoje yra nepateisinamas.
Pareiškimai apie gilų susirūpinimą niekaip nepadės. Laikas įšaldyti visą ES veiklą Baltarusijoje, kuri tiesiogiai nepadeda jos žmonėms, ir paskelbti visus Lukašenkos režimo sprendimų priėmėjus.“
Vokietė europarlamentarė Terry Reintke pasidalino trumpu vaizdo įrašu iš Minsko gatvių ir po juo prirašė: „Šie vaizdai yra absoliutaus politinio bankroto ženklas. ES lyderių atsakas turi būti greitas, vieningas ir aiškus.“
Bet Berlynas jokio pareiškimo apie įvykius Baltarusijoje ilgai neskelbė – žurnalistams teigta, kad ir ES lyderiai dar tik tariasi.
„Reuters“ korespondentas Vokietijos sostinėje Thomas Escrittas pirmadienio rytą atvirai nusistebėjo: „Labai keista, kai Vokietijos nacionalinis radijas ima interviu iš užsienio reikalų ministro Heiko Maaso kitą rytą po protestų Baltarusijoje ir neužduoda nė vieno klausimo apie tai, kas vyksta Vokietijos kieme.“
Atnaujintos sankcijos nieko nepakeistų?
U.von der Leyen atsipeikėjo vidurdienį ir paskelbė: „Taikių protestuotojų persekiojimui ir represijoms nėra vietos Europoje. Raginu Baltarusiją užtikrinti, kad balsai vakarykščiuose rinkimuose būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti.“
Komentarų pažėrė ir latviai, estai, švedai. O ir Vokietijos, kurios įtaka ES yra didžiausia, vyriausybė popiet pranešė, kad turi abejonių dėl rinkimų rezultatų Baltarusijoje.
Vis dėlto akivaizdu, kad ES galimybės veikti ir kartu bandyti daryti įtaką Baltarusijoje, kurią po plačiais sparnais glaudžia tiek Rusija, tiek Kinija, yra ribotos.
U.von der Leyen: taikių protestuotojų persekiojimui ir represijoms nėra vietos Europoje. Raginu Baltarusiją užtikrinti, kad balsai vakarykščiuose rinkimuose būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti.
Situacija buvo kebloka dar prieš balsavimą. Tam tikra prasme vis dažnesni A.Lukašenkos nesutarimai su Rusija leido bent daliai ES šalių laikyti jo režimą geriausiu didesnės Minsko nepriklausomybės nuo Maskvos garantu.
Kita vertus, ciniškai ignoruoti represijų irgi negalima. Vis dėlto demonstracijų virsmo revoliucija atveju – o jau prasideda streikai – Baltarusijoje tikėtini ir aktyvesni V.Putino manevrai, o tai, žinoma, reiškia geopolitinę eskalaciją ir Maidano šešėlį.
„Vakarai ir ES vis dėlto turi dilemą Baltarusijos atžvilgiu. Geopolitine prasme norisi išlaikyti buferį nuo Rusijos – juk nežinai, ar per tą pilkąją zoną rusai ateis, ar neateis. Lukašenka tai supranta ir kartoja, kad diversifikuojasi ir visa kita.
Bet yra ir vertybinis lygmuo, kai visada pabrėžiame, kad mes už vertybes ir už jas kovojame. Vėlgi, tenka grįžti prie geopolitinio intereso. Šios dilemos neišsprendė nei amerikiečiai, nei europiečiai.
ES tikrai bus susirūpinusi – ji visada susirūpinusi. Beveik galiu garantuoti, kad bus atnaujintos ir sankcijos. Ar tai kažką realiai pakeis? Ne“, – praėjusią savaitę 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius.
Lenkijos, didžiausios ES narės Baltarusijos kaimynystėje, diplomatai ragina ES į įvykius Baltarusijoje žvelgti per geopolitinę prizmę, bet tuo pačiu ir elgtis ryžtingai. Kitaip tariant, bandyti atsargiai balansuoti.
„Turime būti atsargūs ir pamažu traukti Baltarusiją Vakarų link, o ne stumti ją į Rusiją, – teigė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis. – Bet kokios naujos sankcijos neturi pakenkti Baltarusijos žmonėms.
Be to, atsargūs turime būti ir todėl, kad kuo matomesnė bus Vakarų diplomatijos įtaka, tuo intensyviau Lukašenka tuo naudosis skųsdamasis dėl užsienio šalių kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus.“
Be lietuvių ir lenkų niekam neįdomu
A.Lukašenka, kurio režimui ES sankcijas taikė nuo 2010-ųjų, bet 2016 metais daugelį suvaržymų įšaldė, pirmadienį jau pareiškė, esą „protestuotojus kontroliavo iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Čekijos“.
„Bet šiaip jam visiškai nesvarbu, ką darys Vakarai. Jam nerūpi. Lukašenka žaidžia Vakarais, nes mato, kad ES nekovos už jį prieš Rusiją fizine prasme – netieks ginklų. Tad jis manipuliuoja Bendrija.
Sankcijos ES yra savęs patenkinimas, nes nėra kitų instrumentų – tarkime, pinigų skirti nenori. Be to, ES nenori antros Ukrainos.
Niekas atvirai to nepasakys, bet Lukašenka, jei jis išlaikys valdžią ir neleis Rusijai prisiartinti, ES požiūriu, tegu geriau jau būna – svarbu, kad nebūtų naujo konflikto, naujų Minsko derybų, kurių nenori nei vokiečiai, nei prancūzai. Niekas nenori“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
L.Jonavičius: reiktų ilgalaikio plano, bet kas užsiims? Pinigų nėra nei Ukrainai, nei juolab Baltarusijai. Kariauti niekas neis, nes koks nors ginklų siuntimas Baltarusijai reikštų karą su Rusija, o to niekas nenori.
Analitiko teigimu, ES apskritai trūksta politinės valios kažką daryti dėl Baltarusijos – ją esą demonstruoja tik Lietuva ir Lenkija.
„Daugiau niekam Baltarusija neįdomi. Tai didžiulė problema, nes kai neturi noro, nieko ir nedarai – kažką pasirašai ir viskas, nes yra kitų rūpesčių. Tai iš tikrųjų teisybė – yra kitų rūpesčių ir jie didesni nei Baltarusijos klausimas“, – sakė L.Jonavičius.
„Reiktų ilgalaikio plano, bet kas užsiims? Pinigų nėra nei Ukrainai, nei juolab Baltarusijai.
Kariauti niekas neis, nes koks nors ginklų siuntimas Baltarusijai reikštų karą su Rusija, o to niekas nenori. Tad viskas – Baltarusijos žmonių rankose“, – pridūrė ekspertas.
Idėja – atgaivinti E-3 formatą
Įdomią idėją, netiesiogiai sutikdami su L.Jonavičiumi, leidinyje „Foreign Policy“ pateikia apžvalgininkai Benas Judah ir Benjaminas Haddadas.
Jie pripažįsta, kad krizė Minske Vakarams kyla itin nepalankiu metu – Vašingtonas užsiėmęs kova su pandemija ir prezidento rinkimų kampanija, o Paryžius, Berlynas bei Londonas Rytų politikos nekoordinuoja – negana to, varžosi tarpusavyje.
„Kalbant apie ES, ši krizė demaskuoja „Rytų partnerystės“ programos negebėjimą paveikti kaimynų autoritarų. Galingieji Bendrijos įrankiai – pasiūlymai dėl prekybos ir integracijos – visiškai atšipę Baltarusijos ar Azerbaidžano atveju, nes šios šalys šių meduolių nenori“, – rašo B.Judah ir B.Haddadas.
Jie siūlo geriau atgaivinti E-3 formatą – su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos nuo 2003 metų sėkmingai besiderėjusių Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos komandą.
B.Judah ir B.Haddadas: galingieji Bendrijos įrankiai – pasiūlymai dėl prekybos ir integracijos – visiškai atšipę Baltarusijos ar Azerbaidžano atveju, nes šios šalys šių meduolių nenori.
„Toks formatas patrauklus, nes ES formali užsienio politikos infrastruktūra priklausoma nuo nacionalinių veto – drąsesniems manevrams gali pasipriešinti tokios šalys kaip Vengrija.
Be to, Borisas Johnsonas ir Emmanuelis Macronas vienas kitam patinka ir nori kartu dirbti. Jie galėtų pasiūlyti aktyviau naudoti E-3 formatą ir pradėti nuo Baltarusijos, tuo pačiu pakviečiant ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį verbuoti kitas Bendrijos nares.
Tokiu būdu E-3 pranešimai būtų ne tik E-3, bet ir kitų ambicingų šalių pranešimai.
Ši grupė galėtų įsteigti kontaktinę grupę, kurios rėmuose veiksmus kasdien koordinuotų Baltijos šalys, Švedija ir Lenkija“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu Maskvą esą būtų galima nuraminti elgiantis taip, kaip buvo elgiamasi per protestus Armėnijoje 2018 metų pavasarį – pareiškimais, kad remiama demokratija, bet nesiekiama išplėsti ES ar NATO. Taip esą liktų mažiau erdvės rusiškai propagandai.
-
Po kruvinos nakties: kaip elgsis Baltarusijos visuomenė ir A.Lukašenka?
-
Per neramumus Minske po rinkimų sužeista dešimtys žmonių, mažiausiai vienas žuvo
-
Lenkija paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje
-
Konservatorių vadovai: ES turi pareikalauti naujų laisvų rinkimų Baltarusijoje
-
Ukrainos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią ir protestuotojus vesti dialogą
-
Europos Sąjunga ragina Baltarusiją „tiksliai“ suskaičiuoti balsus
