V.Orbanas, kaip įprasta, pažėrė prognozių, kad kitų metų Europos Parlamento rinkimai taps kova prieš „liberalią demokratiją“ – esą elito laukia pralaimėjimas, o Senasis žemynas pasuks į dešiniųjų nacionalizmą.
„Visoje Europoje krypstama dešinės link. Europos lyderiai yra neadekvatūs – jie nesugeba apginti Europos nuo imigracijos“, – kalbėjo Vengrijos premjeras.
Prie tokių V.Orbano pasisakymų pasaulis jau pripratęs. Tiesa, jis taip pat nemažai kalbėjo apie tarptautinių santykių dabartinę būklę – dėmesio sulaukė ir JAV santykiai su Rusija bei Kinija, ir situacija Ukrainoje.
Skeptikas Ukrainos vilčių atžvilgiu
Jau senokai aišku, kad V.Orbanas labai palankiai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpą veiklą ir retoriką.
Tad nenuostabu, kad Vengrijos lyderis pareiškė, jog D.Trumpas savo planus vykdo su „inžineriniu tikslumu“ ir jog jam pasiseks: esą JAV prezidentas pakeis „dabartinę daugiašalių susitarimų sistemą tokia, pagal kurią svarbiausi bus dvišaliai susitarimai“.
Žinoma, nedaug kas pasaulyje mano, kad D.Trumpas viską planuoja lyg geriausias inžinierius – atvirkščiai, JAV lyderis labiau simbolizuoja chaosą ir nepastovumą. Tad į tokias V.Orbano prognozes galima ir nekreipti didesnio dėmesio.
Tačiau jo pateikiama savotiška situacijos Rusijoje analizė nusipelno daugiau dėmesio, nes Rusija lyg tyčia įsivaizduoja save kaip priešų apsuptą valstybę. V.Orbanas pareiškė, kad Kremliui reikalinga apsauginė – buferinė zona.
Esą jau ne vieną šimtmetį lyderiams Maskvoje labiausiai skauda galvas dėl valstybės pažeidžiamumo sausuma ir menkos prieigos prie jūrų uostų – todėl ir buvo aneksuotas Krymas bei užimta dalis Donbaso. Anot V.Orbano, Rusija siekė ir toliau sieks tokio buferio.
V.Orbanas: „Aš matau Ukrainos ekonomiką, kuri žengia vergavimo skolintojams keliu. Šansų prisijungti prie Vakarų yra nulis.“
Vengrijos premjero manymu, viskas buvo gerai, kol po SSRS atsikūrusi nepriklausoma Ukraina buvo patenkinta tuo, kaip Rusija ir Vakarai dalinasi įtakos zonomis.
Bet esą kai tik Kijevas pažeidė pusiausvyrą ir ėmė žaisti su prisijungimo prie NATO bei ES idėja, Rusija puolė ginti savo buferinę. Beje V.Orbanas itin skeptiškai vertina Ukrainos galimybes tapti Aljanso ir Bendrijos nare.
„Aš matau Ukrainos ekonomiką, kuri žengia vergavimo skolintojams keliu. Šansų prisijungti prie Vakarų yra nulis“, – teigė V.Orbanas.
Baltijos šalims – papildomos supergarantijos?
Negana to, Vengrijos ministras pirmininkas, neseniai pasiūlęs išvaikyti Europos Komisiją, įsitikinęs, kad „Europos Sąjunga šiandien vykdo primityvią Rusijos politiką, kuri kupina sankcijų ir grasinimų“.
Esą ES negeba atskirti šalių, kurioms Maskva kelia grėsmę, ir valstybių, kurioms neva nėra ko baimintis.
„Baltijos šalys ir Lenkija gali jausti nerimą – dėl patirčių praeityje ir geografinių sąlygų. Bet tuo pat metu visiškai akivaizdu, kad Vengrija, Slovakija ir Čekija grėsmės nejaučia.
Todėl ES politika Rusijos atžvilgiu turėtų būti įvairesnė. NATO ir ES turėtų suteikti papildomas supergarantijas lenkams ir Baltijos šalims, bet likusiai Europos daliai nekliudyti atkurti normalius ekonominius santykius su Rusija“, – dėstė V.Orbanas.
„Hungarian Spectrum“ teigimu, galima suprasti, kad Vengrijos lyderis mano, jog Ukraina turėtų tenkintis buferinės valstybės, kurią, negana to, globotų Rusija, statusu. Tokia V.Orbano pozicija taip pat greičiausiai reikštų, kad jis pripažįsta Krymą Rusijai.
V.Orbanas nieko nepasakė apie Baltarusiją, bet esą įmanoma nujausti, kad jos likimą Vengrijos premjeras įsivaizduoja panašų. Ir būtent todėl jo svarstymai apie buferines zonas yra pavojingi.
„Po Antrojo pasaulinio karo sovietai reikalavo buferinės zonos nuo Rytų Vokietijos ir Lenkijos iki Bulgarijos. Vieną dieną Rusija gali vėl panorėti didesnės zonos ir pradėti spausti vieną ar kelias Vidurio Europos šalis vykdyti kuo prorusiškesnę politiką.
Vengrija jau spaudžiama, o šalies premjeras tam nesipriešina. Tad V.Orbano veiksmai pavojingi – jie atveria duris dar agresyvesniam Rusijos kišimuisi į ES šalių reikalus“, – rašo „Hungarian Spectrum“.
