Prancūzijos prezidentas pastaruosius dvejus metus praleido dėliodamas šachmatų figūras, o dabar, kai patvirtinta naujoji Europos Komisija, jis nori pats įsitraukti į darbą – išeiti iš politinės aklavietės, kuri stabdo Europą pasaulinėje arenoje.
„Prezidentas išdėstė koncepciją – mes nerengsime Sorbonos kalbos kiekvienais metais. Dabar mes pereiname į įgyvendinimo etapą“, – sako prezidento patarėjas Europai Clementas Beaune. Omenyje jis turi E.Macrono kalbą apie Europą 2017-aisiais, kurioje jis išdėstė savo viziją žemynui.
C.Beaune, kuris E.Macronui patarinėja nuo tada, kai 2014 m. buvo ekonomikos ministru, retai kalba apie savo vadovo planus Europai. Tačiau apie prezidento ambicijas jis užsiminė „Politico“ duotame interviu.
E.Macronas nuo pirmosios dienos liejo pagrindą Prancūzijai užimti didesnį vaidmenį Europos Sąjungoje. Po rinkimų 2017-aisiais jis aplankė 21 ES valstybę – dalies jų Prancūzijos prezidentas nebuvo lankęs dešimtmetį. Taip siekiama sukurti politinį sąjungininkų tinklą. Prezidento idėja – sukurti „įtakos strategiją, sako C.Beaune ir paaiškina, kad tai reiškia „prieš EK sprendimus mes galime pasiūlyti idėjas, vykti į politinius turus per sostines, prisidėti, rašyti dokumentus kartu su kitomis šalimis.“
„Europa turėtų priprasti pati savo rankose išlaikyti galią“ – sako C.Beune.
2019-aisiais E.Macronas ėmėsi stiprinti Prancūzijos įtaką Europos institucijose: Europos Parlamente jis įkūrė grupę „Atnaujinkime Europą“, įgijęs artimų sąjungininkų Europos centriniame banke ir Europos Taryboje, padėjo Ursulai von der Leyen tapti Europos Komisijos pirmininke.
Tad nenuostabu, kuomet naujoje EK strateginėje perspektyvoje iš esmės atspindimi paties E.Macrono prioritetai Europai: kovoti su klimato kaita ir siekti anglies neutralumo, įvesti europinį minimalios algos dydį ir vieną bedarbių rėmimo sistemą, sustiprinti ES gynybos pajėgumus, pateikti patikimą saugumo, prieglobsčio ir migracijos politiką.
Dėl šių ambicijų E.Macronas smarkiai spaudė baigti pirmąjį „Brexit“ derybų etapą.
„Per pastaruosius dvejus su puse metų mes pusę Europos Tarybos susitikimų, čia neperdedu, praleidome diskutuodami apie „Brexit“. Mane nustebino, kai kovą Europos Taryboje daugiau nei pusę dienos praleidome ties „Brexit“, o Europos santykiams su Kinijoje skyrėme dvi valandas. Tai nėra tinkamos proporcijos“, – kalba C.Beune.
Jis pripažįsta, kad griežtas Prancūzijos prezidento požiūris į „Brexit“ derybas ir sprendimas Šiaurės Makedonijai ir Albanijai užkirsti kelią deryboms dėl ES narystės yra įžūlu.
Tačiau, anot C.Beune, taip yra dėl to, kad Europos pareigūnai nėra įpratę matyti Prancūzijos besiimančios iniciatyvos po dešimtmečio, praleisto užkulisiuose.
„Akivaizdu, kad lyderystės prisiėmimas sukuria trintį. Kai prezidentas garsiai kalba, jo tikslas nėra šiaušti plunksnas“, – kalba C.Beune.
Paklaustas, ką E.Macronas pasirinktų spręsti, jei šiemet galėtų pasirinkti tik vieną reformą, C.Beune atsakė „imigraciją“. ES nesugebėjimas rasti sprendimo šiai problemai yra veikimo iš inercijos ir neryžtingumo svarbiais klausimais pavyzdys. Prancūzija siekia sistemingiau spręsti jūroje išgelbėtų prieglobsčio prašytojų problemą.
Kitas svarbus Prancūzijos tikslas – sustiprinti vadinamąją Europos galią. C.Beune pripažįsta, kad šio tikslo tarp ES sostinių ne visuomet pavyko siekti.
„Galia Europoje matoma kaip tam tikra nelaimė. Kadangi ji lėmė pasidalijimą tarp europiečių, karus tarp vienų ir kitų, ir buvo tam tikra auto destrukcijos forma. Europa turi įprasti valdyti galią. Europa yra vienintelis globalus blokas, kuris apie save negalvoja kaip apie galią ar kaip ilgalaikį projektą“, – sako C.Beune.
