Estija jau seniai, o Lietuva ir Latvija – nuo šių metų, gynybai skiria 2 ar daugiau proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pokytis įspūdingas – pats NATO aljansas, šalims narėms keliantis 2 proc. BVP išlaidų gynybai kartelę, skaičiuoja, kad Baltijos šalių gynybos biudžetai nuo 2014-ųjų kone padvigubėjo.
Didesnių išlaidų gynybai Europai – daugelis NATO narių Senajame žemyne 2 proc. BVP barjero nesiekia – D.Trumpas ėmė reikalauti vos išrinktas JAV prezidentu 2016 metų lapkritį. NATO jis vadino atgyvenusiu aljansu.
Proga padėkoti Baltijos šalims
Pernai pavasarį jis viešai koneveikė kitų NATO šalių lyderius, tiesa, kiek vėliau D.Trumpas pagaliau paskelbė, kad gerbia ir gerbs Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį, kuriame kalbama apie kolektyvinę gynybą.
Ir nors D.Trumpas anksčiau yra parodęs, kad nevisiškai tiksliai supranta, kaip veikia NATO – pavyzdžiui, jis reikalavo kitų Aljanso narių susimokėti už ankstesniais metais šlubavusį gynybos finansavimą, JAV prezidentas tikrai nepraleis progos pasidžiaugti Baltijos šalių pasiekimais.
Į Vašingtoną jau išvyko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Geru ženklu galima laikyti vien tai, kad keturšalis susitikimas, kuris vyks antradienį, oficialiai vadinamas ne paprastu darbo susitikimu („meeting“ – angl. k.), o viršūnių susitikimu („summit“).
Tai reiškia, kad Vašingtone Baltijos šalių vadovai priimami aukščiausiu diplomatiniu lygiu.
Jau anksčiau skelbta, kad susitikimas JAV sostinėje skelbiamas D.Trumpo iniciatyva, o juo, be kita ko, minimas Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetis. Bet JAV prezidentas, kaip jau minėta, neabejotinai pasidžiaugs Vilniaus, Rygos ir Talino pastangomis skirti kuo didesnį dėmesį gynybai.
„Tai yra proga padėkoti Lietuvai – už 2 proc. BVP gynybai, už kovą dėl laisvės“, – 15min sakė vienas amerikiečių diplomatas.
„Prezidentas nori parodyti, kad šios šalys nustato standartus gynybos srityje, kurių link norėtume matyti judančius sąjungininkus“, – žurnalistams praėjusią savaitę teigė ir JAV ambasadorė Vilniuje Anne Hall.
Apie 5-ąjį straipsnį jau pasisakė
O galbūt D.Trumpas, stovėdamas šalia Baltijos šalių vadovų, dar kartą tiesiogiai patvirtins, kad JAV laikosi ir laikysis NATO sutarties 5-ojo straipsnio įsipareigojimų?
M.Laurinavičius: „Jei Trumpas panorės pabrėžti, kad Baltijos šalys bus visada ginamos, tai bus geras ženklas.“
„Nežinau, ar tai šiuo metu yra darbotvarkėje. Būtų, jei jis anksčiau nebūtų patvirtinęs JAV įsipareigojimo, bet jis jau pora kartų patvirtino. Aišku, jei Trumpas panorės pabrėžti, kad Baltijos šalys bus visada ginamos, tai bus geras ženklas.
Tačiau nematau būtinybės, kad jis taip pasakytų“, – 15min tvirtino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, sutiko: „Tai nėra taip svarbu, nes Trumpas apie tai jau yra pasisakęs.
Jo administracija vykdo gana tvirtą antirusišką politiką, tad abejonių lyg ir nebėra. Be to, Trumpo komanda pasikeitė – ateina vanagai, kurie tikrai antirusiškai nusiteikę.“
K.Girnius omenyje turi tai, kad Rexą Tillersoną po tvirtinimo procedūros Kongrese beveik neabejotinai pakeis D.Trumpui ištikimas buvęs Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Mike'as Pompeo.
Savo ruožtu Herbertą Raymondą McMasterį JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigose jau pakeitė Johnas Boltonas, kurį K.Girnius laiko „pavojingu radikalu“.
„Jis yra labai agresyvus. Jis prieš mėnesį ar pusantro parašė straipsnį, kuriame aiškino, kad Amerika turi teisę užpulti kitą šalį, jei ji sukelia grėsmę JAV, – suduoti prevencinį smūgį.
Keista, kad ateina žmogus, kuris akivaizdžiai klydo dėl Irako karo ir, regis, nieko neišmoko“, – 15min tvirtino analitikas.
Kaip ir daugelis JAV politikos stebėtojų, K.Girnius ir M.Laurinavičius mano, kad tiek M.Pompeo, tiek J.Boltonas D.Trumpui tinka visų pirma tuo, jog nedrįs nesutikti su prezidento ir jo vidinio rato nuomone.
Ar pasiruoš susitikimui?
„Vizitas, žinoma, ypatingai svarbus. Net jei santykiai su Rusija, nuo kurių priklauso mūsų saugumas, būtų ne tokie dramatiški kaip dabar, bendravimas su galingiausiais partneriais visada yra naudingas.
Juk nuo Amerikos pasaulyje priklauso labai daug. Amerika yra pagrindinė žaidėja pasaulyje, ir mes turime ir kaip įmanoma geriau suprasti JAV interesus, ir išsakyti savo kaip partnerių argumentus, kodėl ir kokių dalykų mums reikia.
Diplomatijoje svarbiausia surasti bendrus sąlyčio taškus ir per juos ginti savo interesus. Susitikimas Vašingtone yra galimybė išsakyti tuos argumentus pagrindiniam sprendimų priėmėjui JAV – prezidentui“, – 15min teigė M.Laurinavičius.
Analitiko teigimu, „nieko neįprasto“, kad susitinkama pagal formulę „3+1“ – taip būdavo ir anksčiau. Tuo metu K.Girnius pridūrė: „Akivaizdu, kad tai normalu. Baltijos šalys kartu sudėjus turi 8 mln. gyventojų. Amerikoje – daugiau nei 300 mln. žmonių.
Jei būtų norima atskirų susitikimų, per Trumpo kadenciją nė vienas jų neįvyktų, nes laiko niekas nerastų. Į Baltijos šalis žiūrima kaip į trijulę. Juk ir popiežius vienu kartu aplankys visas tris valstybes.“
K.Girnius: „Mums apskritai reikėtų prisiminti, kad Trumpas apie Baltijos šalis mažai žino. Jo pasaulėvaizdyje tokioms smulkioms šalelytėms vietos nėra.“
Tiesa, K.Girnius turi abejonių dėl to, ar D.Trumpui, kuris, regis, pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atvykti į Baltuosius rūmus, apskritai pasirodys įdomios Baltijos valstybės. Esą JAV prezidentas gali net būti nepasirengęs kalbėtis su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.
„Savaitgalį jis žaidė golfą. Nežinau, ar žaidė pirmadienį. Kyla klausimas, ar Trumpas bus pasiruošęs susitikimui, ar minimaliai paplepės. Pažiūrėsime, kaip ilgai jis po susitikimo bendraus su žiniasklaida.
Amerikiečiai žurnalistai jo turbūt klaus apie pornožvaigždę Stormy Daniels – jiems Lietuva nerūpi. Mums apskritai reikėtų prisiminti, kad Trumpas apie Baltijos šalis mažai žino. Jo pasaulėvaizdyje tokioms smulkioms šalelytėms vietos nėra“, – kalbėjo K.Girnius.
Anot jo, jei D.Grybauskaitė po susitikimo galėtų „išeiti ir sąžiningai pasakyti, kad Trumpas nusimano apie Baltijos šalių reikalus“, tai būtų geras ženklas.
„Tai rodytų, kad Trumpas išimties tvarka pasiruošė susitikimui, o ne aiškino išankstines nuostatas. Tačiau nuoseklumo iš jo tikėtis nereikėtų – daug kas priklauso nuo to, kuria koja jis išlipa iš lovos.
71-erių lyderis negali susikaupti ir paskaityti 2-3 puslapių memorandumo, o kai toks amžius, nei atmintis, nei protiniai gebėjimai negerėja“, – 15min teigė K.Girnius.
Ar sugrįš JAV kariai?
Prezidentūros pranešime skelbiama, kad su D.Trumpu svečiai aptars regiono saugumo užtikrinimo klausimus, kalbės apie pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Briuselyje, JAV paramą siekiant tolesnių atgrasymo ir gynybos priemonių regione.
Susitikimo Baltuosiuose rūmuose dalyviai patvirtins bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėš ateities bendradarbiavimo planus. Tikimasi pasisakymų apie galimą rotacinių JAV pajėgų sugrąžinimą į Baltijos šalis.
Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, amerikiečiai netrukus atsiuntė po kelis šimtus karių į kiekvieną iš Baltijos šalių.
Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, amerikiečiai netrukus atsiuntė po kelis šimtus karių į kiekvieną iš Baltijos šalių.
Dabar, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkurti tarptautiniai NATO batalionai, amerikiečių kuopos buvo atitrauktos. JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijos.
Grąžinti rotacines JAV pajėgas į Baltijos šalis praėjusią savaitę, taip pat – sustiprinti oro gynybos pajėgumus regione, paragino buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Tiesa, 15min žiniomis, konkrečių pažadų Vašingtone tikėtis nereikia – protingiau palaukti NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks vasarą ir kuriam jau intensyviai ruošiamasi.
K.Girnius teigė, kad „yra galimybė“, jog amerikiečių bus prašoma dažniau regione dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“.
„Be to, Amerikoje kai kurie apžvalgininkai rašo, esą būtų svarbu, jei JAV Baltijos ar Juodojoje jūrose turėtų daugiau karo laivų, o galbūt – net bazę. Tad gali iškilti ir šis klausimas – ne tik apie sausumos ir oro, bet ir apie jūrų pajėgas. Galbūt Klaipėdoje, gal Rygoje, gal Taline“, – svarstė K.Girnius.
Pasirašys memorandumus
Kaip skelbiama Lietuvos prezidentūros pranešime, susitikime taip pat bus daug dėmesio skirta dvišalių ryšių stiprinimui ekonomikos, verslo ir energetinio saugumo srityse.
Prezidentės vizito metu įvyks dviejų Supratimo memorandumų pasirašymas tarp suskystintųjų dujų terminalą valdančios JAV kompanijos „Freeport LNG“ ir dviejų Lietuvos kompanijų „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Šie memorandumai ateityje turėtų atverti dar vieną dujų tiekimo galimybę į Lietuvą.
Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo importuoti amerikietiškas suskystintąsias dujas per Klaipėdos terminalą.
Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo importuoti amerikietiškas suskystintąsias dujas per Klaipėdos terminalą.
JAV SGD eksportas į Lietuvą ir kitas Europos šalis – svarbus veiksnys atsikratant Rusijos valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ monopolio ir užsitikrinant skaidrų, diversifikuotą bei saugų dujų tiekimą.
„Energetikos klausimai svarbūs – juk žinome neigiamą amerikiečių požiūrį į „Nord Stream 2“. Aišku, kažin ar ką galima pakeisti, bet situacija pakankamai komplikuota, ir ne tik dėl to, kad Lietuva dabar yra kaip ir vienoje barikadų pusėje su JAV, kai kitoje – Vokietija ir kita Europos dalis.
Barikados mums yra nenaudingos. Nors JAV pozicija mums absoliučiai priimtina, skaldyti aljansą dėl tokių dalykų nebūtų protinga. Klausimas nevienareikšmiškas. Nėra taip, kad turėtume vien tik pareikšti paramą JAV ir raginti amerikiečius įvesti kokias nors sankcijas europiečiams“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Vizito metu šalių vadovai taip pat atidarys Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV verslo forumą, kuriame norą dalyvauti pareiškė atstovai iš daugiau nei 200 Baltijos šalių ir JAV įmonių.
Vašingtone D.Grybauskaitė taip pat apsilankys Kongrese, kur susitiks su vienu iš JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų grupės vadovų Johnu Shimkumi.
Kongrese šalies vadovė taip pat dalyvaus pagal Rūtos Šepetys knygą pastatyto filmo „Pelenai sniege“ peržiūroje, susitiks su filmo autoriais ir rašytoja.
