Šiaurės Korėjoje paauglių išgertuves kausto baimė kalbėti apie režimą. Vaikščiojimas į kiną yra nuobodus, nes šalyje negalima bučiuotis viešose vietose ir reikia po šešis kartus žiūrėti tą patį filmą, nes kitų paprasčiausiai nėra. Vaizdo žaidimai apsiriboja „Mario Kart“ kolekcija, kuri skirta aštuntojo dešimtmečio konsolėms.
Kaip ten bebūtų, rugsėjo 9-ąją net šie dalykai atrodo linksmi.
Kiekvienais metais šią dieną Šiaurės Korėja švenčia savo nepriklausomybės dieną.
Tada šioje siurrealistinėje karalystėje viskas užsidaro, o bendruomenė susitraukia iki kumščio dydžio parado sostinės Pchenjano centre.
„Žmonės privalo nuo šešių ryto susirinkti aikštėje, kartais turime vaikščioti su armija. Tai labai varginanti ir intensyvi diena“, – pasakojo Šiaurės Korėjoje gimęs ir augęs Jimminas Kangas, kuris šiuo metu gyvena Londono priemiestyje.
Jis pasidalino prisiminimais apie režimo prispaustų paauglių kasdienybę.
Nelegaliai žiūrėjo Holivudo filmus
Kangas gimė 1986 metais. Jis užaugo pilkose, betoninėse Pchenjano gatvėse. Vaikinas gyveno mažučiame bute miesto centre su tėvais ir seserimi.
Paauglystėje Kangas, kaip ir daugelis jo bendraamžių, priklausė Kim Il-sungo socialistinio jaunimo sąjungai, kartais vakarais žaisdavo su draugais baseine.
„Kiekvienas nuo 15 iki 30 metų privalo būti sąjungos nariu. Ten aukštinama Šiaurės Korėjos kultūra ir mokoma neklausyti Amerikos popmuzikos ir nežiūrėti Pietų Korėjos ir Kinijos kino filmų“, – sakė Kangas.
Visgi, vaikinas rado būdų gauti JAV ir Pietų Korėjoje sukurtų veiksmo filmų, nors tokia veikla galėjo patekti į režimo radarą. Jis peržiūrėjo visas juostas, kuriose vaidino Stephenas Seigelas, Jackie Chanas ir Bruce Lee.
„Žmonės gali būti nužudyti vien už tai, kad žiūri JAV ar Pietų Korėjos filmus. Galite sakyti, kad tai beprotiška, bet jeigu žmonės suprastų laisvę ar sužinotų kaip gyvenama kitose šalyse, tai būtų labai pavojinga režimui“, – aiškino Kangas.
Už pornografiją – į koncentracijos stovyklą
Jaunuolis turėjo merginą, su kuria kartą per savaitę eidavo pasivaikščioti upės pakrante. Tačiau tokiuose pasimatymuose nebuvo intymumo.
„Negalima bučiuotis su mergina viešoje vietoje, tai prieštarauja Šiaurės Korėjos kultūrinei tradicijai, – sakė vaikinas. – Taip pat negalima užsiimti seksu iki santuokos.“
Šiaurės Korėjos jaunuoliai randa būtų pasimylėti. Jie tai daro savo butuose, kai tėvai pluša darbuose, arba pasislėpę parkuose.
„Aš niekada nemačiau pornografijos, tai būtų buvę tikrai labai pavojinga. Kai kurie žmonės turėdavo pornografijos, tačiau jeigu juos pagaudavo valdžia, jie iškart būdavo siunčiami į koncentracijos stovyklas“, – pasakojo Kangas.
Homoseksualumas taip pat yra draudžiamas. Apie tai net kalbėti yra tabu.
„Kartą mane sekė vyras, kuris bandė mane paliesti. Tuo metu aš nežinojau kas yra gėjus. Tada aš atvykau čia ir pagaliau supratau, kad jis buvo homoseksualus, štai kodėl aš jam patikau“, – kalbėjo jaunuolis.
Boulingas tik užsieniečiams
Kangas pasakojo, kad po darbo su draugais išgerdavo korėjiečių degtinės ir tai buvo bene didžiausia pramoga.
„Ten nėra naktinių klubų, tačiau yra barų, kurie parduoda alų. Viskas atrodo kaip normaliame bare, tačiau negroja muzika. Eidavau ten daugiausiai vasara, maždaug du kartus per savaitę, nes būdavo labai karšta ir norėjosi alaus“, – prisiminė vaikinas.
Šiaurės Korėjoje jo šeima buvo laikoma vidurine klase, tačiau vis tiek jie gyveno labai vargingai.
„Mieste buvo vienas boulingo klubas, bet ten lankiausi tik kartą, nes buvo labai brangu. Jie priima tik Amerikos dolerius, kurių aš gavau juodojoje rinkoje, – sakė Kangas. – Riedučiai yra populiarus dalykas, tačiau jais negalima važiuoti gatvėmis, tik parke. Čiuožinėjimas taip pat yra labai populiarus, tačiau mieste buvo tik vienas ledas.“
Vaikinas pasakojo, kad vaizdo žaidimai labai greitai nusibosta, nes šalyje yra tik senos konsolės ir vos keli žaidimai.
„Pietų Korėjoje žmonės per gimtadienius valgo tortus, ta tradicija atėjo iš Amerikos. Šiaurės Korėjoje nėra tortų. Mes atsinešdavome maisto, gerdavome ir šokdavome iki paryčių“, – prisiminė Kangas.
2007 metais vaikinas pagaliau pabėgo iš Šiaurės Korėjos. Jo mama tai padarė metais anksčiau. Jis sakė, kad tai buvo sunki užduotis. Kangas ir sesuo buvo šešis kartus pagauti, kol pagaliau pateko į Kiniją.
Dabar jie gyvena Londono priemiestyje Šiaurės Maldenoje, kur įsikūrė apie 600 buvusių Šiaurės Korėjos gyventojų.
Tai – didžiausia jų bendruomenė Vakaruose.
