Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
04 12

„Ką rašo pasaulis“: Europos akys nukreiptos į Vilnių

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas, sukvietęs delegacijas iš 25 šalių, o tarp jų ir 10 valstybių vadovus. Netikėtai paaiškėjo, kad susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kreipėsi į šalių lyderius dar kartą prašydamas padėti sustiprinti oro gynybos skėtį ir toliau palaikyti Ukrainos pastangas įstoti į NATO. Kuo reikšmingas šis susitikimas Lietuvai? Rusijos agresijos grėsmės akivaizdoje atsidūrusiam regionui? Tradicinėje penktadienio spaudos apžvalgoje skelbiame, ką šia tema rašo pasaulio spauda.
Spaudos apžvalga
Spaudos apžvalga / 15min koliažas

Trijų jūrų iniciatyva jungia 13 Vidurio ir Rytų Europos valstybių, išsidėsčiusių iš šiaurės į pietus nuo Baltijos jūros iki Adrijos ir Juodosios jūrų.

Iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti 2016 m. Kroatijos Dubrovniko mieste siekiant užmegzti regioninį dialogą valstybėms narėms aktualiais klausimais.

Ketvirtadienį Lietuvos sostinėje Vilniuje prasidėjusio aukščiausiojo lygio susitikimo interneto svetainėje iniciatyva apibūdinama kaip „politiškai įkvėpta, komerciniais sumetimais pagrįsta platforma, skatinanti narių tarpusavio ryšį“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Be dešimties Europos Sąjungos valstybių narių, dabar asocijuotosiomis partnerėmis yra Ukraina ir Moldova, o strateginėmis partnerėmis – JAV ir Vokietija.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė naujienų agentūrai BNS teigė, kad Trijų jūrų regionas beveik sutampa sutampa su NATO rytiniu sparnu, tad ir aktualūs klausimai persidengia.

„Kalbame apie geresnį junglumą, transportą, energetiką, karinį mobilumą, kaip jį pagerinti, kokius transporto koridorius numatyti, apie energetikos resursų aprūpinimą, apie diversifikavimą“, – įvardijo patarėja.

„Susitikime bus aptarta ir kritinės infrastruktūros apsauga, nes buvę incidentai jūrose parodė, kad kritinė infrastruktūra dar nėra deramai apsaugota“, – pridūrė ji.

2022 m. vasario mėnesio Rusijos invazija į Ukrainą suteikė naują impulsą šiai iniciatyvai, kuri, pasak G.Nausėdos, „atliks svarbų vaidmenį Ukrainos atsigavimo ir atstatymo procese, padėdama atkurti geresnę ir stipresnę Ukrainą“.

„Esame ir toliau pasiryžę toliau didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, griežtinant sankcijas ir visapusiškai bei veiksmingai jas įgyvendinant, kad būtų nutrauktas jos agresijos karas“, – sakoma bendroje deklaracijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?