„The New York Times“: Rusija vis mažiau atrodo kaip pažangi šalis
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ teigia, kad prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsiveržiant į Ukrainą, jo šalį buvo galima apibūdinti kaip vidutinio dydžio galią, kuri iš dalies išnaudojo Vakarų susiskaldymą bei korupciją ir turėjo gana stiprią kariuomenę. Tačiau nuo tada paaiškėjo nauji dalykai.
„Pirma, V.Putiną apėmė didybės kliedesiai. Antra, Rusija vis mažiau atrodo kaip pažangi šalis. Tiesa tokia, kad apibūdinti Rusiją net kaip vidutinio dydžio galią pernelyg skambu.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija yra vidutinio dydžio valstybės, o Rusijos bendrasis vidaus produktas yra tik šiek tiek didesnis nei pusė kurios nors iš jų BVP“, – rašo leidinys.
Vis dėlto, pasak jo, V.Putinas turi vieną tūzą: dėl beatodairiškos politikos Europa tapo labai priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų, o tai gali slopinti Vakarų atsaką į jo agresiją.
Tačiau Rusijos pradėto karo ir sankcijų poveikis tikrai bus jaučiamas. „The New York Times“ atkreipė dėmesį į vieną iš sankcijų paveiktų, o taip pat pačios Maskvos apribotų sferų – internetą.
„Nelikus prieigos prie nepriklausomos informacijos, kyla pavojus interneto ir telekomunikacijų tinklų patikimumui, taip pat pagrindinės programinės įrangos ir paslaugų, kurias naudoja įmonės ir vyriausybė, prieinamumui.
Jau dabar Rusijos telekomunikacijų bendrovės, valdančios mobiliųjų telefonų tinklus, nebeturi prieigos prie naujos įrangos ir paslaugų. Rusijos įmonių pastangos kurti naujus mikroprocesorius ėmė atrodyti abejotinos.
Didžiausia Rusijos interneto kompanija „Yandex“, kurios paieškos sistema Rusijoje naudojama plačiau nei „Google“, perspėjo, kad dėl krizės gali nepajėgti laiku grąžinti savo skolų“, – vardijo amerikiečių leidinys.
„Politico“: šių sankcijų Rusijai tikslas yra pakeisti jos karinę strategiją jau vykstančiame kare ant žemės.
Jis cituoja Oksfordo universiteto demokratijos ir technologijų programos tyrėją Aliaksandrą Herasmenką, kuris teigė, kad „visa IT, techninės ir programinės įrangos rinka, kuri Rusijai buvo svarbi, šiuo metu yra labai pažeista“. Panašu, kad tai pasikeis negreit.
„Politico“: Vakarų atsakas – finansinis karas
JAV leidinys „Politico“ rašo, esą kiekvieną rytą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kai atsidaro rinkos, analitikai vienu metu stebi du dalykus: Rusijos kariuomenės veržimąsi viename ekrane ir rublio vertę kitame.
Pasak „Politico“, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų atsakas nebuvo paprastos sankcijos, kaip 2014 m. Šį kartą paskelbtas tikras finansinis karas.
„Šių sankcijų Rusijai tikslas yra pakeisti jos karinę strategiją jau vykstančiame kare ant žemės“, – rašo amerikiečių leidinys.
Anot „Politico“, Vakarų sankcijų strategija yra lenktynės su dviem laikrodžiais: vienas jų yra finansinis – kiek užtrunka 11-tą pagal dydį pasaulio ekonomiką parklupdyti, o kitas – karinis, kiek laiko Rusijai reikia nugalėti Ukrainos pajėgas.
„Pirminės ekonominės išvados rodo, kad Rusijos produktyvumas kris daugiau nei per didžiąją finansų krizę 1998 m. Tačiau šį kartą Tarptautinis valiutos fondas greičiausiai nesikiš“, – teigia „Politico“.
Pasak leidinio, kuriant strategiją, kaip užbaigti žiaurų, beprasmį karą, galingo spaudimo galimybė yra naudinga.
„Tačiau dabar nekyla jokių abejonių: Rusijos rezervų užšaldymas nėra finansinis spaudimas, tai finansinis karas, o statymai yra dideli“, – rašo „Politico“.
„Gazeta Wyborcza“: Maskva sumokės didelę kainą už pradėtą karą
Didžiausias nepriklausomas Lenkijos leidinys „Gazeta Wyborcza“ teigia, kad Rusijos ekonomika yra ant žlugimo slenksčio, ji jau tampa nemoki.
„Rublis pinga, o parduotuvėse vietoj prekių – tuščios lentynos“, – interviu leidiniui sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos Taikomosios ekonomikos katedros daktaras Jaroslawas Janeckis.
Pasak jo, didžiausia Rusijos problema, be kainų, gali būti prekių trūkumas, ypač užsienietiškų produktų atveju.
„Rusija jau turi techninį nemokumą, nes centrinis bankas netvarko obligacijų mokėjimo. Valstybės skolos aptarnavimo nutraukimas iš tikrųjų reiškia bankrotą tarptautinėje arenoje.
JAV įvedė embargą Rusijos naftai. Kai Rusija negalės parduoti savo žaliavų, nuo kurių priklauso visa jos ekonomika, tada viešajam sektoriui pinigų neliks. Jų spausdinimas centriniame banke neišgydys, tai sukels dar didesnę infliaciją“, – mano ekonomistas.
„Deutsche Welle“: vargu ar koks nors ekonomikos sektorius liko nepaliestas precedento neturinčių sankcijų.
Pasak jo, viskas rodo, kad artimiausiais mėnesiais kainos Rusijoje kils bent keliasdešimt procentų. Jei karas tęsis, infliacija Rusijoje šiemet viršys 100 procentų. Ekonomistas mano, kad atsigauti Rusijai prireiks ne vienerių metų.
„Deutsche Welle“: Vakarų sankcijos pradeda kandžioti
Vakarų sankcijos, įvestos Rusijai kaip reakcija į jos invaziją į Ukrainą, pradeda kandžioti, rašo Vokietijos nacionalinis transliuotojas. Pasak jo, tikėtina, kad nukentės visi, tačiau kai kurie ekonomikos sektoriai nukentės labiau.
„Vargu ar koks nors ekonomikos sektorius – ar tai būtų finansai, transportas ir kelionės, kultūra ar sportas – liko nepaliestas precedento neturinčių sankcijų. Kasdien įvedamos naujos priemonės, kurias jau sunku sekti. Tai tarsi kankinimo forma, žinoma kaip „mirtis nuo tūkstančio kirčių“, ir Rusijos ekonomika pradeda smarkiai kraujuoti“, – rašo „Deutsche Welle“.
Jis primena, kad Rusijai sankcijos taikomas dar nuo 2014 m., kai ji aneksavo Krymą ir okupavo dalį Donecko ir Luhansko sričių. Tačiau dabar taikomos sankcijos yra nepalyginamai stipresnės.
„Deutsche Welle“ išskiria kelias sritis, kurios jau smarkiai nukentėjo nuo Vakarų sankcijų.
„Europos ir Jungtinių Valstijų draudimai skraidyti Rusijos orlaiviams labai skaudžiai atsiliepia Rusijos aviacijai, o kelionių bendrovės praneša, kad užsakymų skaičius sumažėjo 70 proc.
Šiuo metu dėl krizės labiausiai nerimauja Rusijos vidurinioji klasė. Kai kuriuose Maskvos restoranuose klientų skaičius sumažėjo 60 proc. Tačiau sankcijos palies visus piliečius. Anksčiau rusai sankcijas vertino kaip „bausmę elitui“, bet dabar jie pradeda suprasti, kad nukentės visi“, – rašo vokiečių leidinys.
„The Guardian“: atsidūrė ant skolų nemokėjimo slenksčio
Reitingų agentūra „Fitch“, perspėjo, kad Rusija atsidūrė ant skolų nemokėjimo slenksčio, nes nuo karo Ukrainoje įvestos sankcijos kenkia jos ekonomikai, rašo britų „The Guardian“.
„Fitch“ sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą iki antro žemiausio lygio – šešiomis padalomis iki C. Tai tik vienu laipteliu aukščiau skolininkų, kurie nevykdo įsipareigojimų“, – rašo britų leidinys.
„The Guardian“ teigia, kad Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina jau negali nuslėpti savo nusivylimo dėl šalies ekonomikos padėties.
„Rublio kursui nukritus daugiau nei ketvirtadaliu ir susidarius eilėms dėl užsienio valiutos, E.Nabiulina paskelbė, kad centrinio banko bazinė palūkanų norma padidės daugiau nei dvigubai iki rekordinės 20 proc., kad pažabotų sparčiai augančią infliaciją.
Siekiant sušvelninti smūgį paprastiems rusams, būtų įvesta kapitalo kontrolė, o akcijų rinka laikinai užsidarytų“, – E.Nabiuliną cituoja „The Guardian“.
Tačiau britų leidinys pastebi, kad didžiausią ilgalaikį smūgį Rusijos ekonomikai suduotų atsisakymas pirkti jos dujas ir naftą. Tiesa, kai kuriuos ES valstybės, tarp jų ir Vokietija, teigia, kad šiuo metu tai padaryti neįmanoma.
„Novaja Gazeta“: valdžia turi rinktis tarp blogo ir labai blogo scenarijaus
Nors Rusijos valdžia beveik uždraudė šalies leidiniams užsiminti apie jos vykdomą karą Ukrainoje, leidinys „Novaja Gazeta“ kalba apie finansinius sunkumus, kurie, be abejo, susiję su invazija.
Pasak rusų leidinio, dabar šalies valdžia nenori infliacijos protrūkio, kurį gali išprovokuoti dolerio augimas. Todėl rusams ribojamos galimybės pirkti dolerius.
Leidinys taip pat prognozuoja, kad pirkti rusišką prekę vietoj užsienietiškų, kurių kompanijos sustabdė savo veiklą Rusijoje, gali būti nelengva.
„Jei importuotų prekių nėra arba jos pasirodys per brangios, tuomet teks „pirkti rusišką“. Puiku, – sako valdžia, – tai reiškia, kad rusiškų prekių gamintojai galės mokėti atlyginimus, o „vietinio gamintojo produkcijos“ paklausą pamatę verslininkai norės investuoti į gamybą.
„Novaja Gazeta“: vyriausybė žino, kad dabartinės ekonominės krizės gylis priklauso tik nuo politinio sprendimo greičio ir kokybės
Aišku, kad rusiškos prekės bus brangesnės, tačiau tai yra kaina už nusistovėjusių verslo grandinių nutraukimą – ekonomikos apgauti negalima. Kitas dalykas – niekas negali tiksliai pasakyti, ar pasiteisins toks ekonomikos augimo modelis, už kurį dar kartą reikia atsiskaityti Rusijos pirkėjų pinigais“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Pasak leidinio, dabartinėje situacijoje Rusijos valdžia ir finansų reguliavimo institucija turi rinktis tarp „blogai“ ir „labai blogai“.
„Vyriausybė žino, kad dabartinės ekonominės krizės gylis priklauso tik nuo politinio sprendimo greičio ir kokybės. Tačiau kada ir kaip galima pasiekti tokį susitarimą, jie negali žinoti. Todėl ūkio institucijos veikia remdamosi neigiama situacijos raidos prognoze“, – teigia „Novaja Gazeta“.
