Ką reiškia nuosprendžiai Paului Manafortui ir – ypač – Michaelui Cohenui?

Kone visoje JAV žiniasklaidoje, galbūt išskyrus „Fox News“, antradienį buvo atidėti planai dėl vakarienės.

Mat kaltę pripažinęs M.Cohenas sensacingai apkaltino D.Trumpą, įvardytą „1-uoju asmeniu“, įsakius jam sumokėti dviem moterims, esą miegojusioms su milijardieriumi, už tylą.

Grėsmingi advokato žodžiai

Tokie už grotų sėsiančio advokato žodžiai, galintys įstumti JAV prezidentą į keblią teisinę padėtį, regis, pribloškė ir patį D.Trumpą.

Skirtingai nei įpratęs, jis tviteryje šį kartą ilgai tylėjo ir tik už Atlanto įsibėgėjus trečiadienio rytui lakoniškai paskelbė: „Jei ieškote gero advokato, patariu nesamdyti Michaelo Coheno!“

D.Trumpą turėjo išgąsdinti ir M.Coheno advokato Lanny Daviso pasisakymas jau trečiadienio rytą.

JAV žiniasklaidai trimituojant apie „tamsiausią dieną Baltiesiems rūmams nuo Votergeito laikų“, jis televizijai MSNBC pareiškė, kad M.Cohenas turi informacijos apie „Rusijos sąmokslą suteršti Amerikos demokratiją“ ir „nesugebėjimą apie tai pranešti Federaliniam tyrimų biurui (FTB)“.

Kaip rašo „Reuters“, akivaizdu, kad, artėjant lapkritį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, D.Trumpas vis priešiškesnis JAV nacionalinio saugumo, žvalgybos ir teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu.

Bet prezidentas vis sumaniau žaidžia galios Vašingtone svertais. D.Trumpui būtina nuolat žadinti savo rinkėjų „bazę“ ir tikėtina, kad naujausius įvykius teismuose pabandys paversti pranašumu prieš lapkričio rinkimus.

Artėjama prie prezidento?

Kaip jau žinoma, P.Manafortas buvo pripažintas kaltu pagal aštuonis kaltinimus – dėl kitų 10 kaltinimų prisiekusiųjų žiuri sutarti nesugebėjo. M.Cohenas, kaip jau minėta, pripažino kaltę dėl visų aštuonių kaltinimų, įskaitant neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą.

Nei vienas, nei kitas atvejis specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui gali ir netapti tiesioginiu įrodymu, kad Rusija ir D.Trumpo kampanija kartu veikė prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus milijardieriaus naudai.

Vis dėlto abi bylos – aiškūs signalai, kad prezidentą supantys ar dar neseniai supę asmenys yra itin pažeidžiami kalbant apie sukčiavimą ir mokesčių vengimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michaelas Cohenas

Beveik neabejojama, kad tiek P.Manafortas, tiek M.Cohenas dabar keliaus už grotų – nebent D.Trumpas suteiktų jiems malonę. Bet tai menkai tikėtina, nes prezidentas daug kuo rizikuotų politine prasme.

O M.Coheno kaltės pripažinimas didina galimybę, kad kaltinimai finansinėmis machinacijomis dar gali atsidurti ant D.Trumpo durų slenksčio.

Juk advokatas teisme pasakė, kad mokėjo asmenims prieš 2016-ųjų rinkimus, o tai daryti jam nurodė kandidatas į federalines pareigas – akivaizdu, kad omenyje turimas būtent D.Trumpas, kuriam M.Cohenas dirbo 12 metų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paulas Manafortas

P.Manaforto byla labiau sukosi apie mokesčių vengimą, o ne apie kampanijos finansavimo pažeidimus. Bet jam vis tiek gresia daugiau kaltinimų kitame federaliniame teisme Vašingtone rugsėjį.

Vis kalbės apie sąmokslą

Kitaip tariant, naujienų ciklas kartosis – informacija apie bylos eigą džiugins tuos, kurie norėtų, kad D.Trumpui būtų paskelbta apkalta, ir vargins amerikiečius, kurie prezidentą greičiausiai remtų net jam įvykdžius rimtą baudžiamąjį nusikaltimą.

Pats D.Trumpas akivaizdžiai suvokia, kad jam gali grėsti teisinis persekiojimas. Šią savaitę davęs interviu „Reuters“, JAV lyderis leido suprasti, kad bijo kaltinimų priesaikos sulaužymų – jų jis esą sulauktų, jei sutiktų būti apklaustas R.Muellerio.

Aišku, prezidentinio pykčio papliūpos dėl R.Muellerio tęsiamo tyrimo plačiąja prasme, kurias, dalies specialistų teigimu, net galima laikyti bandymais spausti prisiekusiuosius, nesiliaus.

Niekur nedings ir D.Trumpo kivirčai su JAV gynybos ir žvalgybos bendruomenės elitu – konfliktas paaštrėjo, kai Baltieji rūmai atėmė iš buvusio Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Johno Brennano leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Johnas Brennanas

Vadinamieji teisės puristai mano, kad šie ginčai nėra susiję su R.Muellerio tyrimu. Techniškai jie teisūs, bet pats D.Trumpas tokius konfliktus pateikia kaip plataus sąmokslo prieš jį pavyzdį.

Artėja karščiausios savaitės prieš kadencijos vidurio rinkimus. Ne už kalnų – ir 2020-ųjų rinkimai, tad D.Trumpas tikrai dažnai kalbės apie tokį tariamą sąmokslą. Milijonai amerikiečių juo tiki.

Vis daugiau kontrolės

Paradoksalu šiuo atveju tai, kad D.Trumpas, vis rėkiantis, kaip prieš jį nusistačiusi sistema, iš tiesų vis dažniau įrodo, jog geba tą sistemą kontroliuoti.

Pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose metais D.Trumpo veiksmus ribojo tokie patyrę pareigūnai kaip valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir patarėjas nacionaliniam saugumui Herbertas Raymondas McMasteris.

Tačiau dabar šių ir daugelio panašių profesionalų administracijoje nebėra. R.Tillersoną JAV valstybės departamente pakeitė D.Trumpo bendražygis Mike'as Pompeo, o H.R.McMasterį – Johnas Boltonas.

Net jei demokratai po lapkričio rinkimų perimtų Atstovų Rūmų kontrolę, kairiųjų dauguma Senate kol kas neatrodo įmanoma. O būtent Senate būtų sprendžiamas apkaltos proceso likimas.

Kuo ilgiau D.Trumas išsilaikys prezidento poste, tuo daugiau paklusnių patikėtinių jis galės paskirti į svarbiausias pareigas – Pentagone, kariuomenėje, Federalinėje rezervų sistemoje (JAV centriniame banke, – red.), Aukščiausiajame Teisme.

Analitikus ypač domina galimos permainos Teisingumo departamente – D.Trumpas aktyviai stengiasi išstumti iš svarbiausių postų pareigūnus, susijusius su R.Muellerio tyrėjų komanda.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Robertas Muelleris

D.Trumpui tokios konfrontacijos galbūt atrodo visiškai normalios – žalias politinis realizmas užgožia teisines subtilybes. Be to, jis žino, kad jo patraukimas iš Baltųjų rūmų apkaltos būdu menkai tikėtinas.

Net jei demokratai po lapkričio rinkimų perimtų Atstovų Rūmų kontrolę, kairiųjų dauguma Senate kol kas neatrodo įmanoma. O būtent Senate būtų sprendžiamas apkaltos proceso likimas.

Kol situacija tokia, D.Trumpas ir toliau sumaniai naudosis tuo, kad JAV politinis gyvenimas skilęs į dvi puses, o plyšys tarp jų vis didėja. Kažin ar jam svarbu, kad buvę bendražygiai tuo metu pratinsis prie gyvenimo kalėjime.