Ukrainiečiai teigia, kad jis tik dar kartą parodė savo silpnumą, o analitikai svarsto, kokią žinią Kremliaus šeimininkas pasiuntė iššūkį jam metusiems „Wagner“ kovotojams.
V.Putinas penkių minučių kalboje sakė, kad „Wagnerio“ kovotojai gali užsiregistruoti gynybos ministerijoje, grįžti į šeimas arba persikelti į Baltarusiją.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas neslėpė ironijos, kad Kremliaus pūstas burbulas dėl epochinės kalbos, kuri lems Rusijos ateitį, subliuško.
„Abejonės galutinai išsklaidytos. Rusija laukia... naujo prezidento...“, – tviteryje parašė M.Podoliakas.
Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Stanfordo profesorius Michaelas McFaulas teigia, kad V.Putinas savo kalba siekė suskaldyti „Wagner“ vienybę – sukiršinti kovotojus ir grupuotės lyderius.
„Panašu, kad V.Putinas vis dar nerimauja dėl „Wagner“ samdinių, vis dar keliančių jam rūpesčių. Maldauja, kad pasitrauktų“, – teigė jis.
Tuo metu baltarusių demokratinė opozicija atkreipė dėmesį, kad Kremlius darkart parodė savo valdžią Baltarusijai.
„Neįtikėtina. Baltarusija naudojama kaip pavaldi teritorija. Putinas sprendžia, ką ten siųsti ar ne“, – pastebėjo baltarusių žurnalistė Hanna Liubiakova.
Anot Johnso Hopkinso universiteto profesoriaus Sergejaus Radčenkos, V.Putinas gąsdina savo žmones kalbomis apie perversmą.
Pasak jo, V.Putinas, norėdamas įbauginti savo žmones ir priversti juos susitelkti aplink savo vadovybę, pavartojo žodį, kuris rusų kalboje reiškia „perversmą“, sako Johnso Hopkinso universiteto profesorius Sergejus Radčenka.
„Jis sako, kad gali kilti perversmas arba pilietinis karas“, – sako jis ir priduria, kad V.Putinas sako, jog „puiku“, kad Rusijos žmonės savaitgalį išreiškė paramą jo režimui.
„Jis žaidžia rusų baime dėl neužtikrintumo, norėdamas sustiprinti savo autoritetą, tačiau nėra jokių abejonių, kad jo autoritetas buvo smarkiai pakirstas“, – BBC sako V.Radčenka.
Jis sako, kad akivaizdi kalbos potekstė buvo tokia: „Jei ne aš, pas jus kasdien vyktų chaosas“.
V.Radčenka taip pat sako, kad V.Putino žodžiai tarsi leidžia suprasti, kad Rusijoje nebebus leidžiama veikti „Wagner“.
J.Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J.Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.
Visgi, šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A.Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad maište dalyvavę samdiniai, atsižvelgiant į jų nuopelnus mūšio lauke, nebus persekiojami, o dalis kovotojų, kurie nebuvo prisijungę prie J. Prigožino kolonos, žygiavusios į Maskvą, pasirašys kontraktus su Gynybos ministerija.
Be kita ko, buvo pranešta, kad A. Lukašenka pirmadienio vakarą taip pat paskelbs savo kreipimąsi, tačiau vėliau paskelbta, kad jis su žurnalistais kalbėsis antradienį.
