D.Roofas penktadienį prisipažino, kad kraupiam nusikaltimui jį paskatino neapykanta juodaodžiams.
Trumpai egzistavusi Rodezija niekada nebuvo pripažinta tarptautinės bendruomenės. Valstybė yra siejama su baltųjų rasės viešpatavimu. Ji įkurta 1965 m., kai baltaodžių dauguma tuometinėje britų kolonijos Pietų Rodezijos valdžioje nesutiko perleisti valdžios juodaodžiams, kurie sudarė daugumą valstybėje.
Vyriausybė paskelbė savo nepriklausomybės deklaraciją, sukūrė vėliavą ir išliko valdžioje daugiau nei dešimtmetį. Jos viešpatavimą nutraukė kruvinas pilietinis karas, kurio rezultatas – 1979 m. sudaryta vyriausybė iš abiejų rasių atstovų.
Kita vėliava – apartheido laikų Pietų Afrikos. Tai – vienas baisiausių periodų šalies istorijoje. Per apartheidą, kuris tęsėsi nuo 1948-ųjų iki 1994-ųjų, daugumos juodaodžių, etninių indų, azijiečių ir maišytų rasių atstovų pagrindinės teisės buvo atimtos.
99 proc. pietų afrikiečių nekenčia šitos vėliavos.
Šalį valdanti baltaodžių mažuma skelbė įstatymus, kuriuos įgyvendino brutalia jėga. „Kaip pietų afrikietis, kai pamatau vėliavą, pradeda skambėti aliarmo varpai, – sako Charlesas Nicholasas iš Keiptauno. – Mums ji primena visus to meto siaubus. 99 proc. pietų afrikiečių nekenčia šitos vėliavos.“ Lieka vienas procentas, priduria jis, ir tai – žmonės, kurie nori, kad sugrįžtų apartheidas – baltosios rasės pranašumo šalininkai Pietų Afrikoje.
D.Roofas, kaltinamas devynių žmonių nužudymu Čarlstono bažnyčioje, prieš pradėdamas šaudyti pareiškė: „Aš privalau tai padaryti. Jūs prievartaujate mūsų moteris ir užiminėjate šalį. Jūs privalote išeiti.“
Jo mokyklos laikų draugai taip pat pasakoja, kad vaikinas nuolat pasakojo rasistinius juokelius, tačiau tik po masinių žudynių jie suprato, kad tai nebuvo juokai.
