Tačiau pastaraisiais mėnesiais 61 metų verslininkas, siejamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vis dažniau žarsto viešus pareiškimus apie savo veiklą, ypač susijusią su jau ilgiau kaip aštuonis mėnesius trunkančiu Maskvos karu prieš Ukrainą.
Šią savaitę jis vėl susilaukė dėmesio, nes prisipažino – ką anksčiau neigė – dalyvavęs įvykiuose, kurie atkreipė JAV pareigūnų dėmesį.
Pirmadienį J.Prigožinas pripažino, kad buvo kišamasi į Vakarų šalių, įskaitant JAV, rinkimus.
„Putino šefas“
Abi figūros, J.Prigožinas ir V.Putinas, gimė Leningrade, kuris dabar vadinamas Sankt Peterburgu.
Paskutiniuosius Sovietų Sąjungos gyvavimo metus J.Prigožinas praleido kalėjime – kaip pats prisipažino, kalėjo 10 metų, tačiau nesakė, už ką.
Vėliau jam priklausė dešrainių kioskas, o paskui ir prabangūs restoranai, sudominę patį V.Putiną.
Per pirmąją savo kadenciją Rusijos vadovas į vieną iš jų pietauti nusivedė tuometinį Prancūzijos prezidentą Jacques'ą Chiracą.
„Vladimiras Putinas matė, kaip aš sukūriau verslą iš kiosko, jis pamatė, kad man nekelia sunkumų aptarnauti gerbiamus svečius, nes jie buvo mano svečiai“, – prisiminė J.Prigožinas 2011 metais paskelbtame interviu.
Jo verslas labai išsiplėtė ir galiausiai apėmė viešąjį maitinimą bei pietų tiekimą mokyklose.
2010 metais V.Putinas padėjo atidaryti J.Prigožino gamyklą, kuri buvo pastatyta gavus dosnias valstybinio banko paskolas. Vien tik Maskvoje jo įmonė „Concord“ laimėjo milijonų dolerių vertės sutartis dėl maitinimo valstybinėse mokyklose.
Kelerius metus jis taip pat organizavo maitinimą per Kremliaus renginius – dėl to pelnė „Putino virėjo“ pravardę – ir teikė maitinimo paslaugas Rusijos kariuomenei bei aptarnavo karinius objektus.
2017 metais opozicijos veikėjas ir kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas apkaltino J.Prigožino įmones pažeidus konkurencijos teisės įstatymus, nes jos dalyvavo konkursuose dėl maždaug 387 mln. JAV dolerių (388 mln. eurų) vertės Gynybos ministerijos sutarčių.
Ryšys su kariuomene
Daugelį metų žiniasklaida ir Vakarų pareigūnai siejo J.Prigožiną su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kuri, kaip teigiama, dalyvavo konfliktuose Libijoje ir Sirijoje, taip pat mažiau dėmesio sulaukusiose karinėse operacijose keliose Afrikos šalyse.
Grupė taip pat atliko svarbų vaidmenį kovose Ukrainoje.
J.Prigožinas visada neigė turintis ką nors bendra su šia bendrove. Tačiau rugsėjį savo įmonių spaudos tarnybos socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime jis prisipažino, kad yra „Wagner“ įkūrėjas.
Jo teigimu, 2014 metais Rytų Ukrainoje prasidėjus kovoms tarp Rusijos remiamų separatistų ir ukrainiečių pajėgų, jis siekė „suburti grupę (kovotojų), kuri eitų (ten) ir gintų rusus“.
Jis taip pat pripažino, kad „Wagner“ „gynė Sirijos žmones, kitas arabų šalių tautas, nuskriaustus afrikiečius ir Lotynų Amerikos gyventojus“.
Neseniai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į J.Prigožiną panašus vyras lankosi Rusijos griežtojo režimo kolonijose ir verbuoja kalinius kovoti Ukrainoje.
Paklaustas apie šiuos vizitus, jis tiesiogiai to nei patvirtino, nei paneigė, tik per savo spaudos tarnybą pareiškė, kad kadaise buvo kalinamas, todėl yra buvęs ne viename kalėjime.
J.Prigožinas taip pat prabilo apie „Vagnerio linijos“ – tranšėjų ir prieštankinės gynybos sistemos – statybą Luhanske, vienoje iš keturių Ukrainos sričių, kurias rugsėjį neteisėtai aneksavo Maskva, ir nereguliariųjų gynybos pajėgų mokymo centrų kūrimą su Ukraina besiribojančiose Rusijos Belgorodo ir Kursko srityse.
„Wagner“ taip pat iškilmingai atidarė verslo centrą Sankt Peterburge, o J.Prigožinas gyrėsi, jog centras taps Rusijos „gynybinių pajėgumų“ didinimo platforma, ir pažadėjo, kad sėkmės atveju bus išplėstas į kitas vietoves.
Kišimasis į rinkimus
2018 metais J.Prigožinas ir dar keliolika Rusijos piliečių bei trys Rusijos bendrovės JAV buvo apkaltinti vykdžius slaptą socialinių tinklų kampaniją, kuria buvo siekiama kurstyti nesantaiką ir skaldyti Amerikos visuomenę prieš 2016 metų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas.
Jiems buvo pateikti kaltinimai vykdant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vadovautą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Vėliau JAV iždo departamentas J.Prigožinui įvedė sankcijas.
Po kaltinamojo akto paskelbimo naujienų agentūra „RIA Novosti“ pacitavo jo akivaizdžiai sarkastišką pastabą.
„Amerikiečiai yra lengvai paveikiami žmonės; jie mato tai, ką nori matyti, – teigė jis. – Aš su jais elgiuosi labai pagarbiai. Visai nesijaudinu, kad esu įtrauktas į šį sąrašą. Jei jie nori matyti velnią, tegul jį ir mato.“
2020 metais Teisingumo departamentas atmetė kaltinimus dviem įmonėms – „Concord Management and Consulting LLC“ ir „Concord Catering“ – nurodydamas, kad baigė procesą prieš bendroves, nevykdančias veiklos JAV.
Departamentas nurodė, kad nėra jokių perspektyvų įmones reikšmingai nubausti, o nuteisus greičiausiai išryškėtų teisėsaugos priemonių ir metodų jautrios vietos.
Liepą Valstybės departamentas pasiūlė iki 10 mln. JAV dolerių atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus, įskaitant informaciją apie J.Prigožiną ir „Interneto tyrimų agentūrą“ – vadinamųjų „trolių“ tinklą Sankt Peterburge, kurio finansavimu buvo kaltinamos jo įmonės.
J.Prigožinas iki pirmadienio, JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarių, neigė, kad yra su tuo susijęs.
Vienos iš jo įmonių spaudos tarnyba socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jo atsakymą į vieno Rusijos naujienų portalo klausimą apie įtarimus dėl tokio kišimosi.
„Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip, kaip mes mokame“, – rašoma atsakyme. – Atlikdami tikslias operacijas, vienu metu pašalinsime abu inkstus ir kepenis.“
Kai kurios Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės jo pastabas pavadino ironija.
Reaguodami į tai Baltieji rūmai pavadino jį „žinomu blogu veikėju, kuriam Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga taiko sankcijas“.
Tuo metu Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as teigė, kad J.Prigožino „įžūli išpažintis, jei tokia ir yra, tėra nebaudžiamumo, kuriuo naudojasi prezidento V.Putino ir Kremliaus sukčiai ir bendražygiai, apraiška“.
J.Prigožinas į N.Price'o pastabas sureagavo anglų kalba, sakydamas, be kita ko, kad JAV jau dešimtmečius „grubiai kišasi“ į rinkimus visame pasaulyje.
Naudoja sarkazmą ar siekia pripažinimo?
Nepaisant to, ar tai buvo sarkastiška, ar ne, ši pastaba sulaukė didelio dėmesio Vakaruose.
Ji taip pat pakurstė seniai sklandžiusias spėliones, kad šis veikėjas siekia didesnio vaidmens Rusijos politinėje arenoje.
J.Prigožinas per savo spaudos tarnybą pareiškė, kad neketina „kaip nors įforminti savo politinio statuso“.
„Ir jei tai bus man pasiūlyta, manau, kad atsisakysiu“, – teigė jis.
Jis prisijungė prie Rusijos Čečėnijos respublikos lyderio Ramzano Kadyrovo, viešai kritikuojančio Maskvos kariuomenės vadovybę dėl jos veiksmų kare.
Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad J.Prigožino įtaka V. Putinui didėja ir kad jis siekia užimti svarbų politinį postą. Tačiau analitikai perspėjo nepervertinti jo politinės reikšmės.
„Jis nėra Putinui artimas žmogus ar jo patikėtinis“, – kalbėdamas savo tinklalaidėje „In Moscow's Shadows“ pareiškė Markas Galeotti iš Londono universitetinio koledžo, besispecializuojantis Rusijos saugumo reikaluose.
„Prigožinas daro tai, ko nori Kremlius, ir jam tai labai gerai sekasi. Tačiau tai ir yra esmė – jis yra ne šeimos, o personalo dalis“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Analitikų teigimu, J.Prigožino įtaka išaugo, tačiau išlieka gana ribota.
Nepriklausomo analitinio ekspertų centro „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja neseniai paskelbtame „Telegram“ pranešime pavadino J.Prigožiną „savaip įtakingu“.
Nors J.Prigožinas tai neigia, T.Stanovaja pareiškė, kad jis reguliariai susitinka su Rusijos prezidentu, ypač pastaruoju metu.
Idėjų kalvės analitikė pridūrė, kad šis mitais apipintas veikėjas palaiko glaudžius ryšius su tam tikromis saugumo tarnybomis ir „dėl kai kurių savo funkcijų jis netgi gali pretenduoti į privačios Putino specialiosios tarnybos atstovo vaidmenį“.
Tačiau ji pažymėjo, kad jo įtaka „Vakaruose iš tiesų labai perdėta“ ir apsiriboja „siaura bei savita“ niša.
