Basharas al Assadas lieka valdžioje
Sirijos diktatoriaus kariai sustiprino savo karines pozicijas. Tam daug įtakos padarė parama, kurią jie gavo iš Rusijos aviacijos ir Irano pajėgų.
Didžiausia B.al Assado režimo pergalė – jo kariai beveik apsupo Alepą, kurį daugiausia kontroliuoja sukilėlių pajėgos. Dėl apsupties mieste kilo humanitarinė krizė. Jungtinės Tautos perspėja, kad dešimtims tūkstančių žmonių gresia mirtis iš bado.
Vakarai buvo priversti sėsti prie vieno stalo su Rusija
Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, daug valstybių paskelbė jai sankcijas, o Kremliaus vaidmeniui tarptautinėje arenoje buvo suduotas skaudus smūgis. Tačiau pradėjusi antskrydžius Sirijoje Maskva sugebėjo grįžti prie pasaulio galingųjų stalo.
Nors Vakarai ir išsakė daug kritikos Rusijos karinei kampanijai, kurios metu dažnai buvo atakuoti Vakarų koalicijos remiami sukilėliai, vis dėlto siekiant surengti taikos derybas Kremliaus dalyvavimas buvo būtinas.
JAV su sąjungininkėmis taip pat sušvelnino savo pagrindinę sąlygą dėl Sirijos – B.al Assado pašalinimo iš valdžios. Pastaruoju metu Vašingtono retorikoje daugiau dėmesio skiriama pereinamajam laikotarpiui, o amerikiečių diplomatai nebereikalauja kuo greičiau nušalinti diktatorių.
Rusija ir JAV vadovavo deryboms, per kurias sutarta dėl paliaubų, prasidėjusių vasario pabaigoje.
IS užėmė gynybines pozicijas, bet nėra sunaikinta
„Islamo valstybė“ yra praradusi nemažai teritorijų, tačiau toli gražu nėra sunaikinta. Ji tebekontroliuoja dideles žemes Sirijoje ir Irake, tęsia savo teroristines operacijas užsienyje.
Tačiau kas labiau prisidėjo prie to, kad IS pastaruoju metu patiria tiek sunku, lieka neaišku. Tiek Rusija, tiek JAV vadovaujama koalicija skelbia, kad tai dėl jų pastangų buvo pasiekta pažanga kovoje su IS.
Žuvo daug civilių
Rusija daug kartų buvo apkaltinta, kad jos karo lėktuvai bombarduoja civilių gyvenamas vietas ir šios atakos pareikalauja daug aukų. Maskvos pasiųstų naikintuvų taikiniais taip pat dažnai tampa ne IS, o sukilėliai, kurie kaunasi tiek su teroristais, tiek su B.al Assado kariais.
Stebėtojų grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ teigia, kad per Rusijos antskrydžius nuo rugsėjo 30 iki kovo 1 d. žuvo apie 1,7 tūkst. civilių.
Per Rusijos antskrydžius nuo rugsėjo 30 iki kovo 1 d. žuvo apie 1,7 tūkst. civilių.
Rusija taip pat buvo apkaltinta specialiai atakuojanti ligonines. Maskva tą neigia.
Prasidėjo aršus konfliktas su Turkija
Kai turkai numušė Rusijos lėktuvą, pažeidusį šalies oro erdvę, tarp Turkijos ir Rusijos kilo didžiulė įtampa. Putinas tai pavadino teroristų rėmėjų dūriu į nugarą, paskelbė sankcijas Turkijai, atšaukė bevizį režimą, uždraudė organizuotas keliones į Turkiją, įšaldė didelius bendrus ekonominius projektus.
Turkijos verslininkai ir studentai Rusijoje skundžiasi, kad nuolat patiria vietos valdžios priekabiavimą.
Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje Turkija pakeitė Ukrainą – televizijos ir laikraščiai Ankarą dabar rodo kaip priešą, kuris susimetė su teroristais, kad kovotų prieš Rusiją.
Karinė intervencija kainavo rusų gyvybių
Vos pradėjus antskrydžius Sirijoje mirė 19-metis karys. Oficialiai pranešta, kad Vadimas Kostenko nusižudė, kai jį paliko mergina, tačiau tą neigia vaikino šeima.
Lapkričio 24 d. žuvo Su-24 lakūnas Olegas Peškovas. Jis buvo vienas iš dviejų Turkijos numušto karo lėktuvo lakūnų. Antrajam pavyko laiku iššokti ir išsigelbėti. Visgi jis su parašiutu nusileido į teritoriją, kurią kontroliavo sukilėliai. Per jo išlaisvinimo operaciją žuvo Aleksandras Pozinichas.
Vasario 3 d. Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad žuvo karinis Sirijos armijos patarėjas. Ministerijos teigimu, jis nedalyvavo kariniuose veiksmuose ir Sirijos kariuomenei teikė tik pagalbą mokymuose. Jo tapatybė nepaviešinta.
Rusija gavo progą išbandyti savo naujausius ginklus
Veiksmai Sirijoje Maskvai jau kainavo mažiausiai 415 mln. JAV dolerių.
Nors V.Putinas neigia, kad tai turėjo įtakos Maskvos sprendimui siųsti pajėgas į Siriją, ekspertai tvirtina, kad vienas ir antskrydžių tikslų buvo išbandyti naujus Rusijos ginklus. Ir tą šalies Gynybos ministerija išnaudojo su kaupu.
Rusijos kariuomenė bombardavo ne tik iš lėktuvų, bet ir naudodama karo laivus, net povandeninį. Iš vieno Kaspijos jūroje plaukiojančio povandeninio laivo buvo paleistos raketos, nuskriejusios beveik 2,5 tūkst. kilometrų.
Rengdama antskrydžius į Siriją Rusija pirmą kartą istorijoje panaudojo X-101 raketas ir kitus modernius ginklus.
Naujienų agentūra RBC dar prieš X-101 išbandymą pranešė, kad Rusija karinei kampanijai Sirijoje per dieną skiria mažiausiai 2,5 mln. JAV dolerių. Jeigu jos informacija teisinga, veiksmai Sirijoje Maskvai jau kainavo mažiausiai 415 mln. JAV dolerių.
