Ramadanas yra devintasis mėnuo musulmonų kalendoriuje. Žodis „ramadanas“ arabų kalboje reiškia „karštąjį metų laiką“. Jis Šventuoju mėnesiu kalendoriuje paskelbtas, kai ramadano metu pranašui Mahometui buvo apreikštas Koranas.
Kadangi mėnulio kalendoriaus ciklai nesutampa su saulės, ramadano laikas kasmet skiriasi maždaug 11 dienų. 2011 metais ramadanas pradėtas rugpjūčio 1-ąją. Šiemet jis prasidėjo liepos 20 dieną.
Ramadano pabaigoje (po 29 arba 30 dienų nuo jo pradžios) švenčiama Eid ul-Fitr. Tądien po rytinių maldų musulmonai rengia puotas kartu su šeima ir draugais. Šventimai tęsiasi net tris dienas. Daugumoje musulmoniškų valstybių šios dienos yra visuotinės atostogos.
Kokie yra kasdieniai reikalavimai?
Dauguma musulmonų per ramadaną nieko nevalgo ir negeria nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tikintieji prieš pat aušrą suvalgo pusryčius, o saulei nusileidus susitinka su šeima ir draugais sočiai vakarienei. Daugelis musulmonų valgymą pradeda nuo datulių – manoma, kad būtent taip valgė pranašas Mahometas.
Ritualas, vadinamas Saum, reikalauja, kad musulmonai per ramadaną susilaikytų nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių.
Kaip dėl labdaros?
Labdara yra svarbi ramadano dalis. Šis mėnuo pabrėžia pasiaukojimą – pasninkas ir alkis musulmonams padeda suprasti vargstančiųjų dalią ir užjausti juos. Per ramadaną musulmonų bendruomenės kartu renka pinigus skurstantiesiems, aukoja drabužius ir maistą, po saulėlydžio rengia vakarienes.
Koks Korano vaidmuo?
Daugelis musulmonų per ramadaną skaito visą Koraną, o bendruomenėse organizuojami kasdieniai Korano dalių skaitymai.
Ar gali dalyvauti ne musulmonai?
Ramadane gali dalyvauti ir ne musulmonai. Nemažai jų pasninkauja ir meldžiasi kartu su musulmonais draugais ar šeimos nariais. Jie dažnai būna kviečiami dalyvauti maldose ar vakarienėse po saulėlydžio.
Tie, kurie nori būti mandagūs pasninko besilaikantiems musulmonams, turėtų palinkėti jiems „Ramadan Mubarak“ arba „Ramadan Kareem“ (palinkėjimas, reiškiantis „Palaimingo“ arba „Dosnaus ramadano“).
Ar diabetu sergantieji privalo laikytis pasninko?
Diabeto asociacijos ragina cukralige sergančiuosius griežtai nesilaikyti ramadano pasninko priesako. Anot Amerikos diabeto asociacijos, trylikoje musulmoniškų valstybių buvo stebėti 13 243 diabetu sergantys musulmonai, kurie laikėsi pasninko. Po ramadano paaiškėjo, kad daugeliui jų pasireiškė komplikacijos. Tačiau tai nereiškia, kad jiems laikytis pasninko nederėtų – tiesiog privalu apie tai pasikalbėti su savo gydytoju ir kartu sugalvoti strategiją, kaip geriausiai pasninkauti.
Koks yra ramadano tikslas?
Ramadanas skirtas musulmonų apsivalymui nuo minčių ir darbų, kurie prieštarauja Islamo mokymui. Atsisakydami materialių įgeidžių musulmonai tuomet gali skirti save visiškam atsidavimui Alachui. Daugelis jų laikosi ne tik fizinio ritualo – pasninko, bet ir mėgina apsivalyti nuo netyrų minčių ir jausmų, tokių kaip pyktis ir godumas.
Ar visi musulmonai dalyvauja ramadane?
Daugelis musulmonų tiki, kad ramadano pasninkas yra privalomas, tačiau kai kuriems žmonėms griežtai nepatariama jo laikytis. Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys, rimtai sergantys, keliautojai ar sveikatos problemų turintys neturėtų pasninkauti. Vaikai, kurie dar nesulaukę brandos, taip pat neprivalo laikytis pasninko ramadano metu. Be to, pasninkas gali tapti „negaliojančiu“. Tai gali nutikti esant mėnesinių ar pogimdyviniam kraujavimui, tyčiniui vėmimui ir, žinoma, pasninko sulaužymui valgant ar geriant. Visais šiais atvejais Koranas nurodo, kad tikintieji turi pratęsti pasninkavimą kaip įmanoma greičiau, kompensuodami dienas, per kurias nepasninkavo, naujomis dienomis.
