Suskaičiavus 99,87 proc. balsų paaiškėjo, kad sekmadienį vykusiame antrajame Ukrainos prezidento rinkimų ture politinės patirties neturintis komikas V.Zelenskis sulaukė 73,23 proc. balsavusių rėmėjų paramos.
Naujasis prezidentas bus inauguruotas jau po mėnesio, tačiau vis dar spėliojama, kokios politikos Rusijos atžvilgiu jis laikysis.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo kadenciją baigiantis ir V.Zelenskiui pralaimėjęs šalies vadovas Petro Porošenka vadino varžovą „minkštu“ ir „paklusniu“.
„Jis (Putinas) svajoja apie minkštą, paklusnų, švelnų, kikenantį, nepatyrusį, silpną, ideologiškai neapibrėžtą ir politiškai neužtikrintą prezidentą. Ar tokį jam padovanosime?“ – retoriškai klausė P.Porošenka.
Naujojo prezidento pozicija Rusijos atžvilgiu itin svarbi šalyje, kurios rytuose Kijevo pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Šis konfliktas nusinešė jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Be to, 2014 m. Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Pasisakymai apie Rusiją
„The Moscow Times“ rašo, kad V.Zelenskis praeityje apie Rusiją buvo pasisakęs griežtai.
- Netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymą, V.Zelenskis sakė esąs atviras galimybei su savo trupe rengti pasirodymus šiame pusiasalyje, tačiau atmetė galimybę jame atostogauti „tol, kol ten bus ginkluotų žmonių“.
- 2014 m. jis sakė: „Labai noriu kreiptis į poną Putiną. Brangus Vladimirai Vladimirovičiau! Net neužsiminkite apie karinį konfliktą. Nes Rusija ir Ukraina yra broliškos tautos... Jei norite, galiu maldauti atsiklaupęs ant kelių.“
- 2014 metais rusų politikas inicijavo tyrimą prieš V.Zelenskį po to, kai jis surengė pasirodymą ukrainiečių kariams palei fronto liniją Ukrainoje ir kariuomenei paaukojo milijoną grivinų (apie 33 tūkst. eurų).
- V.Zelenskiui rengiant pasirodymus fronto linijoje, Rusijos žiniasklaida kaltino jį neapykantos kurstymu. V.Zelenskis tuomet sakė, kad jo rusų kolegoms yra „išplautos smegenys“, jis dėkojo ukrainiečių kariams už tai, jog jie „gina mus nuo visokiausių šunsnukių“.
Po pergalės pirmajame rinkimų ture paklaustas, ką prezidentui Vladimirui Putinui pasakytų pirmojo susitikimo metu, V.Zelenskis nepakeitė pozicijų.
„Galiausiai grąžinote mūsų teritorijas. Kiek pinigų esate pasiryžę mokėti kompensacijomis dėl mūsų žemių užgrobimo?“ – kalbėjo kandidatas į prezidentus, tokiu būdu leisdamas suprasti, kad su Kremliaus vadovu susitiktų tik po to, kai Rusija grąžins okupuotas teritorijas.
V.Zelenskio pažadai dėl Rusijos
V.Zelenskis visos kampanijos metu konkrečių pažadų dalijo nedaug.
Vis dėlto, jis žadėjo grąžinti į Ukrainą 24 ukrainiečių jūreivius, kurie šiuo metu laikomi suimti Rusijoje. Jie į Maskvos nelaisvę pateko po šiemet įvykusio incidento Juodojoje jūroje, kai Rusijos karo laivai užpuolė Ukrainos laivus. Pasak V.Zelenskio, jų išlaisvinimas bus „užduotis numeris vienas“.
V.Zelenskis yra sakęs, kad derybos tarp Ukrainos ir Rusijos – „neišvengiamos“, nes tarp šių šalių „vyksta realus karas“. Jis tikino, kad „negali būti jokių kompromisų dėl Ukrainos suverenumo ir nepriklausomybės. Mes neparduodame mūsų žmonių ir neparduodame savo teritorijų“.
Tarp pirmųjų dešimties naujojo prezidento darbų numatytas ir kvietimas JAV ir Jungtinei Karalystei prisijungti prie Normandijos formato. Plačiau apie visus dešimt V.Zelenskio planuojamų darbų skaitykite čia.
Praeitą savaitę Maskvai paskelbus apie planus sustabdyti naftos ir apriboti anglies eksportą į Ukrainą, V.Zelenskis sakė palaikąs alternatyvių naftos importo šaltinių paieškas.
Jis taip pat žadėjo surengti referendumus dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Kijevas ir Briuselis 2014 metais pasirašė Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį, turėjusią tapti kelio narystės ES link pradžia. 2019-ųjų pradžioje Ukrainos siekis tapti ES ir NATO nare buvo įtvirtintas šalies Konstitucijoje.
Pozicija dėl Krymo ir Donbaso
V.Zelenskis teigė turįs planą „galingam informaciniam karui“, kuris padėtų pasiekti paliaubas Donbase. Šiame plane – televizijos transliacijos ukrainiečių ir rusų kalbomis tiek šiame regione, tiek kitose pasaulio šalyse.
V.Zelenskis atmetė galimybę suteikti specialų statusą Donecko ir Luhansko regionams. Jų teritorijų, kurias kontroliuoja Kijevas, gyventojai rinkimuose aktyviai palaikė V.Zelenskį.
Jis tikino, kad „nėra jokios prasmės“ tiesiogiai derėtis su Maskvos remiamais separatistais, sakė palaikąs Jungtinių Tautų (JT) taikdarių dislokavimą regione.
V.Zelenskis yra sakęs, kad Krymo grąžinimas Ukrainai yra įmanomas tik tuo atveju, jei Rusija turės naują vadovą.
V.Zelenskis: „Vadinamasis referendumas negali būti laikomas atspindinčiu laisvą Krymo gyventojų valią.“
„Vadinamasis referendumas negali būti laikomas atspindinčiu laisvą Krymo gyventojų valią“, – sakė jis, turėdamas omenyje 2014-ųjų referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Jo rezultato tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.
Po pirmojo rinkimų turo tyrėjas paviešino 2014-aisiais nutekintus dokumentus, kuriuose teigiama, kad Rusija Ukrainos rinkimuose norėjo matyti kandidatą komiką. Vis dėlto, tiek pats tyrėjas, tiek politologai tikina, kad nėra pagrindo manyti, jog V.Zelenskis – Rusijos statytinis.
Finansiniai V.Zelenskio interesai Rusijoje
Prieš antrąjį rinkimų turą Ukrainos programišių tinklalapis „Myrotvorec“ paviešino informaciją, esą V.Zelenskio kampaniją finansavo ilgametis V.Putino patarėjas Vladislavas Surkovas ir Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) praeitą savaitę pareiškė tikrinanti šią informaciją. Tiesa, „Myrotvorec“ laikomas vyriausybės įrankiu.
V.Zelenskis pripažino, kad lankėsi Rusijoje jau prasidėjus karui Rytų Ukrainoje – 2014-ųjų balandį. Jis tikino, kad tuomet dirbo su rusiško filmo projektu, kurio darbai buvo baigti tų metų birželio pradžioje. Nuo to laiko V.Zelenskis atsisakydavo keliauti į filmų premjeras ir festivalius Rusijoje.
„Meduza“ rašo, kad V.Zelenskio kino kompanijos „95 Kvartal“ pajamos sumažėjo 30 proc. po to, kai ji po Krymo aneksijos nutraukė visus ryšius su vertinga Rusijos rinka.
Sausio pabaigoje V.Zelenskiui teko patvirtinti „Laisvojo Europos radijo“ informaciją, kad jis yra Kipre registruotos įmonės „Green Family LTD“ bendraturtis. Šiai priklauso Rusijos kino kompanija „Grin Films“.
Komikas tikino nepalaikąs tiesioginių ryšių su „Grin Films“, gynėsi niekaip nesusijęs su neseniai kompanijos gauta dotacija iš Rusijos kultūros ministerijos. V.Zelenskis pridūrė nedirbąs su Rusija nuo 2014-ųjų, kai buvo įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, tačiau pripažino, kad jo kompanija gauna honorarus už kino projektus.
Galiausiai jis pažadėjo nutraukti visus ryšius su Rusijos kompanija.
Ką sako politologai?
Nors analitikai vadina V.Zelenskį „kate maiše“ ir teigia, kad jo prezidentavimą sunku prognozuoti, sutariama, kad jis greičiausiai nebandys pakeisti vakarietiškos Ukrainos krypties.
„Kalbant apie Ukrainos tolesnę kryptį, viena vertus, prognozuoti sunku, nes V.Zelenskis yra visiškai nepatikrintas kandidatas, mažai kalbantis apie užsienio politiką, kita vertus, Ukraina visgi jau yra kelyje į Vakarų Europą“, – BNS sekmadienį sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
„Užsienio politikos kursas, tikėtina, nesikeis. Būtų ganėtinai keista ir sunku naujam prezidentui, žinant priešpriešą tarp Vakarų ir Rusijos, staiga atsigręžti į Rusiją. Ukraina gana susivienijusi dėl to, kad Rusija yra agresorius“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius.
