Nuo tos minutės B.Obama tapo „atsistatydinęs“, į šį postą jis jau negalės grįžti, nes jį užėmė dvi kadencijas.
Šią dviejų kadencijų JAV prezidento tradiciją įvedė George'as Washingtonas, atsisakęs balotiruotis trečiajai kadencijai.
Jos buvo laikomasi, nors ji ir nebuvo įtvirtinta įstatyme, tačiau Franklinas Delano Rooseveltas pasielgė kitaip, išsikovojęs teisę į prezidento postą ketverius rinkimus iš eilės.
1951 metais buvo priimta 22-oji JAV konstitucijos pataisa, pagal kurią buvo oficialiai nustatyta dviejų kadencijų prezidentų rinkimų riba.
Nepaisant visos pagarbos F.D.Rooseveltui, kuris mirė dar būdamas prezidentas, 1951 metais buvo priimta 22-oji JAV konstitucijos pataisa, pagal kurią buvo oficialiai nustatyta dviejų kadencijų prezidentų rinkimų riba.
O jeigu prezidentas, išbuvęs poste tik vieną kadenciją, ir po to pralaimi rinkimus, tai jis turi teisę bandyti patekti į Baltuosius rūmus dar ketveriems metams. Tiesa, tai pasisekė tik vienam žmogui — Groveriui Clevelandui, kuris buvo JAV prezidentas 1885–1889 m., taip pat 1893—1897 metais.
Pensija, apsauga, nemokamas gydymas ir valstybinės laidotuvės
JAV įstatymas „Dėl buvusių prezidentų“ sako, kad pensinis eksprezidentų aprūpinimas atitinka pirmosios klasės valstybės tarnautojų atlyginimą. Į tą kategoriją patenka visų federalinių ministerijų vadovai ir kai kurių svarbiausių Amerikos įmonių direktoriai.
2016 metų kovą B.Obama pasirūpino padidinti pensines išmokas buvusiems JAV prezidentams nuo 2017 metų 17,9 proc. 2016 metais eksprezidento pensija buvo apie 206 tūkst. dolerių per metus. Savo pirmą pensinę perlaidą Оbama gaus jau 2017 metų vasarį, nes pensijos skaičiavimas prasideda po naujo Baltųjų rūmų šeimininko inauguracijos.
Be pensijos, valstybė apmoka eksprezidento išlaidas išlaikyti administracinį ir techninį personalą, transporto ir pašto išlaidas, taip pat poreikius, įskaitant maitinimą.
Žinoma, tos sumos ribojamos. Pavyzdžiui, 2008 metais eksprezidentas turėjo teisę savo komandai išlaikyti išleisti ne daugiau kaip 100 tūkst. dolerių per metus, praėjus 30 mėnesių po kadencijos pabaigos. Vėliau limitas sumažėjo iki 96 tūkst. dolerių per metus.
Eksprezidentas turi teisę į Slaptosios tarnybos apsaugą. Paprastai apsaugininkais dirba tie patys žmonės, kurie saugojo ir veikiantį prezidentą.
Iki 1997 metų Slaptoji tarnyba buvo skirta eksprezidentui iki mirties, bet dabar tokia teisė galioja tik pirmuosius dešimt metų po kadencijos pabaigos.
Pirmoji buvusioji ledi turi tokias pat teises į apsaugą, bet tik tokiu atveju, jei ji nepakeis vyro. Eksprezidento vaikai laikomi ypač saugomais asmenimis, kol nesulauks pilnametystės.
Eksprezidentas ir jo šeimos nariai turi teisę į nemokamą gydymą karinėse ligoninėse. Šią lengvatą jie gauna pagal specialų JAV gynybos ministro nurodymą. Numirus pirmajam asmeniui, jo našlė išsaugo medicinos aptarnavimo teisę.
Eksprezidentas turi teisę į valstybines laidotuves. Egzistuoja jų bendros taisyklės, bet buvęs valstybės galva gali pats parašyti jų scenarijų — taip, pavyzdžiui, pasielgė Ronaldas Reaganas.
Eksprezidentas turi teisę į valstybines laidotuves. Egzistuoja jų bendros taisyklės, bet buvęs valstybės galva gali pats parašyti jų scenarijų — taip, pavyzdžiui, pasielgė Ronaldas Reaganas.
Eksprezidento našlė turi teisę į pensiją – 20 tūkst. dolerių, bet tik atsisakiusi savo asmeninės pensijos. Taip pat ji turi teisę į valstybės apmokamą susirašinėjimą paštu.
Bet vargu ar 55-metį prezidentą šiuo metu domina liūdni jo teisių sąrašo punktai. Žodžiu, jis visą gyvenimą išsaugos teisę į kreipinį „pone prezidente“, ta norma taip pat užfiksuota.
Kuo užsiima buvusieji JAV prezidentai?
Anksčiau buvusieji Amerikos lyderiai dalyvaudavo aktyvioje politikoje, nors ir eidami ne tokias reikšmingas pareigas. Pavyzdžiui, eksprezidentas Johnas Adamsas dvejus metus, pasibaigus kadencijai, buvo renkamas į Kongresą ir liko parlamentaru 17 metų iki savo mirties. Howardas Taftas grįžo į teisėtvarką ir greičiau kaip po 10 metų tapo JAV Aukščiausiojo Teismo vadovu.
Šiuolaikiniai „buvusieji“ šito kelio nesirenka. Jie dažniausiai skaito paskaitas, užsiima labdara, tampa politiniais konsultantais.
Be to, eksprezidentai, vadovaujančių asmenų prašymu, atlieka derybininkų funkcijas ten, kur JAV oficialūs atstovai dėl įvairių priežasčių veikti negali.
Žinoma, ne visiems pavyksta taip aktyviai gyventi. Palikęs postą 1989 metais R.Reaganas savo viešą veiklą buvo priverstas nutraukti 1994 metais dėl Alzheimerio ligos.
Šiuo metu dar gyvi keturi buvę JAV prezidentai — Jimmy Carteris, Geroge'as Bushas vyresnysis, Billas Clintonas ir George'as Bushas jaunesnysis.
Įdomu, kad juos galima suporuoti pagal amžių: J.Carteriui ir G.Bushui vyresniajam 2016 metais sukako po 92 metus, B.Clintonui ir G.Bushui jaunesniajam — po 70 metų. Palyginti su jais, 55-metis B.Оbama – dar jaunuolis.
J.Carteris – taikdarys, Nobelio premijos laureatas
39-asis JAV prezidentas J.Carteris savo poste buvo tik vieną kadenciją, 1980-ųjų rinkimuose jis triuškinamai pralaimėjo R.Reaganui. Tačiau jo veikla buvo geriau įvertinta po to, kai paliko prezidento postą. Jis kaip niekas kitas sėkmingai atliko JAV pasiuntinio misiją įvairiuose pasaulio taškuose: ne kartą lankėsi Šiaurės Korėjoje, buvo kaip taikdarys su misijomis Etiopijoje, Ugandoje, Bosnijoje, Sudane. „Už nuopelnus siekiant užglaistyti konfliktus visame pasaulyje ir kovą už žmogaus teises“ J.Carteris 2002 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Nuo 1982-ųjų Carteris dėstytojavo Emori universitete, Atlantoje, Džordžijos valstijoje, be to, įkūrė nevalstybinį institutą, kurio tikslas – ginti žmogaus teises ir užsiimti labdara.
G.Bushas vyresnysis: klano galva ir 90-metis parašiutininkas
41-asis JAV prezidentas G.Bushas vyresnysis, kaip ir J.Carteris, Baltuosiuose rūmuose išbuvo tik vieną kadenciją. J.Carterio pralaimėjimas buvo tikėtinas, bet G.Busho nesėkmė kovoje su B.Clintonu buvo siurprizas. Mat G.Bushas, priėmęs SSRS kapituliaciją po Šaltojo karo, sėkmingai vedęs karą Persijos įlankoje, nesugebėjo įveikti vidaus politikos, pirmiausia – ekonomikos sunkumų.
Skirtingai nei J.Carteris, Bushų klano galva taikdario savybėmis nepasižymėjo. Užtat jis buvo puikus politinis sūnų konsultantas. G.Bushas jaunesnysis aplenkė tėvą, Baltuosiuose rūmuose išsilaikydamas dvi kadencijas. Jedas Bushas buvo laikomas vienu iš 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų favoritų, tačiau lūkesčių nepateisino.
Kaip ir kiti buvę prezidentai, G.Bushas vyresnysis gerai uždirba skaitydamas paskaitas –honoraras už vieną paskaitą sudaro nuo 50 iki 75 tūkst. dolerių.
Bushų šeimai puikiai sekasi ne tik politikoje, bet ir versle. Bushas vyresnysis, baigęs kadenciją, tapo daugelio amerikiečių korporacijų konsultantu.
Kaip ir kiti buvę prezidentai, G.Bushas vyresnysis gerai uždirba skaitydamas paskaitas –honoraras už vieną paskaitą sudaro nuo 50 iki 75 tūkst. dolerių.
Kaip ir visi kiti eksprezidentai, Bushas vyresnysis užsiima labdara. Kartu su B.Clintonu jis rinko pinigus padėti nukentėjusiesiems nuo uragano Katrina.
Pastaraisiais metais G.Bushas vyresnysis serga Parkinsono liga ir yra priverstas naudotis invalido vežimėliu. Bet savo 90-metį 2014 metais eksprezidentas pažymėjo šuoliu parašiutu — taip G.Bushas švenčia kas 5-erius metus, pradėjęs nuo 75-erių.
B.Clintonas buvo gana populiarus
42-asis JAV prezidentas Billas Clintonas per pirmąją kadenciją buvo itin populiarus — jį net lygino su Johnu Kennedy. Deja, sėkmingą jo aštuonerių metų valdymą aptemdė skandalas su Monica Lewinsky, jam pavyko išvengti apkaltos, bet reputacijai buvo labai pakenkta.
Pasibaigus kadencijai, B.Clintonas taip pat skaitė mokamas paskaitas, todėl galėjo sumokėti advokatams, gynusiems jį „Lewinsky byloje“.
Be to, jis įkūrė „Clintonų fondą“, kuris rengia įvairius humanitarinius projektus — kovai su ŽIV epidemija, globaliu klimato pasikeitimu, skurdu, aplinkos užterštumu, pagalba stichinių nelaimių aukoms. Buvusio generalinio JTO sekretoriaus Ban Ki-moono prašymu, B.Clintonas koordinavo tarptautinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo Haityje.
G.Bushas jaunesnysis
43-iasis JAV prezidentas G.Bushas jaunesnysis užsitarnavo titulą kaip „vienas iš blogiausių prezidentų Amerikos istorijoje“.
Palikdamas postą G.Bushas jaunesnysis pažadėjo sukurti „fantastišką laisvės institutą“, kuris pasaulyje skleis demokratiją, taip pat ketino parašyti memuarus. Memuarų knyga pavadinimu „Persilaužimo momentai“ išėjo 2010 metais ir tapo bestseleriu. 2010 metų sausį G.Bushas kartu su B.Clintonu priėmė prezidento B.Obamos pasiūlymą ir ėmė vadovauti fondui, kuris teikė pagalbą nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo Haityje.
Kaip ir jo pirmtakai, G.Bushas jaunesnysis uždirba skaitydamas mokamas paskaitas. O norėdamas nuskaidrinti sielą eksprezidentas tapo paveikslus. 2013 metais viename iš telešou buvęs Amerikos vadovas pasakojo, kad, siekdamas patobulinti savo meistriškumą, nusamdė pedagogą, ir ateityje tikisi nutapyti jam žinomų pasaulio lyderių portretus, tarp jų gal ir Vladimirą Putiną.
Parengta pagal užsienio spaudą
