D.Trumpo taikos plano, kurį JAV prezidentas vadina „šimtmečio sandoriu“ turinys vis dar neaiškus. Tiesa, nors dokumentas turėtų būti paviešintas antradienį po pietų Lietuvos laiku, gandai sklando visokiausi – ir būtent tai jau kelia pyktį palestiniečiams.
Pastarieji, žinoma, nepatenkinti tuo, ką girdi, mat planą, kurį itin ilgai kurpė D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris su komanda, laiko itin palankiu Izraeliui ir skriaudžiančiu palestiniečius.
D.Trumpas ragina netikėti neva į viešumą nutekėjusiomis taikos plano detalėmis, tačiau jos iš tiesų turėtų pradžiuginti izraeliečius. Bet apie viską nuo pradžių.
Kada bus paskelbtas planas?
Plano paviešinimo laukiama antradienį, nors anksčiau kalbėta, kad dokumentas bus paskelbtas dar prieš atskirus D.Trumpo susitikimus su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir pastarojo varžovu artėjančiuose rinkimuose Benny Gantzu.
Palestiniečių savivaldos vadovybė, kuri atmeta dar net nepaviešintą pasiūlymą, į Vašingtoną pakviesta nebuvo, bet D.Trumpas nesijaudina. Jis neseniai pareiškė: „Tai puikus planas. Tai planas, kuris gali būti sėkmingas.“
„Man patinka tartis. Sakoma, kad taiką tarp Izraelio ir palestiniečių pasiekti sunkiausia“, – pridūrė Amerikos prezidentas.
Negana to, taikos planas bus viešinamas kaip tik tokiu metu, kai JAV Senate tęsiasi D.Trumpo apkaltos teismas, o B.Netanyahu Izraelyje kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti neliečiamybę – jis kaltinamas ne vienoje korupcijos bylų.
Amerikiečiai norėjo planą paviešinti jau anksčiau, bet tam trukdė užsitęsusi politinė krizė Izraelyje.
Abu lyderiai taip pat ruošiasi rinkimams. Tiesa, Izraelyje rinkimai laukia jau kovo 2 dieną, o D.Trumpas tikisi būti perrinktas šių metų lapkričio 3-iąją.
Amerikiečiai norėjo planą paviešinti jau anksčiau, bet tam trukdė užsitęsusi politinė krizė Izraelyje. B.Netanyahu pernai du kartus nesugebėjo suformuoti vyriausybės, tad iš esmės šalis neturėjo derėtis dėl taikos įgalioto lyderio.
„Planas jau kuris laikas parengtas, bet matėme kelis klaidingus startus. Kai kas mano, kad (D.Trumpo, – red.) administracijai senka kantrybė.
Ji nenori laukti rinkimų Izraelyje, kurių laimėtojas vėl gali būti neaiškus“, – teigė JAV Taikos instituto Izraelio ir palestiniečių konflikto programos direktorė Lucy Kurtzer-Ellenbogen.
Palestiniečiai nesileidžia į kalbas
Palestiniečiai tiek Vakarų Krante, tiek Gazos Ruože šį „šimtmečio sandorį“ jau atmeta – jie teigia, kad jis naudingas tik Izraeliui, kaip, beje, ir nemažai kitų D.Trumpo administracijos sprendimų nuo pat 2017 metų, kai jis buvo inauguruotas JAV prezidentu.
Vašingtonas sukėlė daug aistrų, kai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir perkėlė ten ambasadą.
Amerikiečiai taip pat nebeskelbia paramos dviejų valstybių sprendimui ir yra pranešę, kad Izraelio nausėdijų okupuotame Vakarų Krante nelaiko pažeidžiančiomis tarptautinę teisę.
Negana to, JAV nebefinansuoja Jungtinių Tautų palestiniečių pabėgėlių agentūros ir bendrą paramą palestiniečiams sumažino šimtais milijonų dolerių.
Palestiniečių savivalda jau kuris laikas yra nutraukusi bet kokius pokalbius su JAV atstovais, o jų prezidento Mahmoudo Abbaso atstovas praėjusią savaitę patikino, kad bet kokia D.Trumpo administracijos iniciatyva bus atmesta.
S.Erekatas paragino tarptautinę bendruomenę nepamiršti, kad Izraelis yra okupavęs palestiniečių teritorijas, o tai pripažįstama ir pagal tarptautinę teisę.
O Palestinos išsivadavimo organizacijos generalinis sekretorius Saebas Erekatas pareiškė, kad bet koks pasiūlymas, kuriuo bus ignoruojamos palestiniečių teisės, į istoriją įeis kaip „šimtmečio apgavystė“.
S.Erekatas paragino tarptautinę bendruomenę nepamiršti, kad Izraelis yra okupavęs palestiniečių teritorijas, o tai pripažįstama ir pagal tarptautinę teisę.
Pats D.Trumpas teigia, kad jo administracijos atstovai „trumpai“ bendravo su palestiniečiais: „Bet su jais kalbėsimės toliau. Jiems tai turėtų būti svarbu. Esu tikras, kad jie galbūt iš pradžių reaguos neigiamai, bet tai (planas, – red.) jiems iš tikrųjų labai naudingas.“
Palestiniečių vadovybė siekia, kad Izraelis visiškai pasitrauktų iš Vakarų Kranto, Gazos Ruožo ir Rytų Jeruzalės – šios teritorijos yra okupuotos nuo 1967 metų.
Palestiniečiai norėtų, kad šios teritorijos įeitų į jų nepriklausomą valstybę, kurios sostinė būtų Rytų Jeruzalė.
Ekonominė plano dalis
Ekonominė taikos plano dalis buvo paskelbta dar praėjusių metų birželio 22 dieną ir tada pristatyta Bahreine. Pristatymą palestiniečių atstovai boikotavo.
J.Kushneris tada pasiūlė įsteigti 50 mlrd. dolerių vertės investicinį fondą, kurio pinigais būtų leidžiamos injekcijos į palestiniečių teritorijų ir aplinkinių arabų šalių ekonomiką. Esą tokios investicijos padėtų suklestėti regionui – Vakarų Krantui, Gazai, Jordanijai, Egiptui, Libanui.
Skelbta, kad planuojama investuoti į infrastruktūrą, verslą, turizmo projektus. Izraelyje ketinama nutiesti transporto koridorių, kuriuo Vakarų Krantas būtų sujungtas su Gazos Ruožu.
Visgi tame susitikime Bahreine nedalyvavo ne tik palestiniečių vadovybė, bet ir Izraelio vyriausybės atstovai. Kelios arabų šalys atsiuntė tik žemo lygio delegacijas.
Plano turinys
J.Kushnerio vadovaujama grupė, į kurią įeina vyriausiasis derybininkas Jasonas Greenblattas, D.Trumpo patarėja nacionaliniam saugumui Dina Powell ir JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas, vystyti taikos planą pradėjo 2017 metų lapkritį.
Planas, kaip manoma, užima dešimtis puslapių, bet politiniai jo kontūrai – griežtai saugoma paslaptis.
Tiesa, yra gandų, kad nutekėjusi informacija apie plane pateikiamus pasiūlymus, kurią skelbia Izraelio spauda, tiksli.
Palestiniečiams esą būtų suteiktas valstybingumas, bet tik tokiu atveju, jei jie pripažintų Jeruzalę Izraelio sostine, o judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus ir leistų demilitarizuoti šių kovotojų šiuo metu valdomą Gazos Ruožą.
O ji tokia: esą visos izraeliečių nausėdijos Vakarų Krante taptų suverenia Izraelio teritorija. Izraeliui būtų atiduotos teisės ir į visą Jeruzalę, kuri būtų oficialiai – ne tik amerikiečių – pripažinta žydų valstybės sostine.
Tiesa, palestiniečiams esą būtų suteiktas valstybingumas, bet tik tokiu atveju, jei jie pripažintų Jeruzalę Izraelio sostine, o judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus ir leistų demilitarizuoti šių kovotojų šiuo metu valdomą Gazos Ruožą.
Akivaizdu, kad tiek palestiniečių savivaldai Vakarų Krante, tiek „Hamas“ tokia taika būtų absoliučiai nepriimtina.
J.Kushneris ir pats yra pripažinęs, kad taikos plane frazės „dviejų valstybių sprendimas“ nėra. Ankstesnės JAV administracijos, kurios tarpininkavo siekiant taikos Viduriniuose Rytuose, rėmėsi būtent tokia koncepcija, pagal kurią įkuriama Palestinos valstybė 1967 metų birželio 4 dienos sienomis.
„Jei kalbate apie „dvi valstybes“, jos reiškia viena Izraeliui ir kita – palestiniečiams, – gegužę sakė J.Kushneris. – O mes siūlome to tiesiog nesakyti ir išsiaiškinti, ką tai reiškia.“
J.Greenblattas 2018-aisiais „Times of Israel“ kalbėjo, esą taikos planas palies visas pagrindines temas, „įskaitant pabėgėlių klausimą ir Izraelio saugumo interesus“.
„Mes norime būti sąžiningi palestiniečiams. Sunkiai stengėmės pasiekti tinkamą balansą. Kiekviena pusė ten ras, kas jai nepatinka. Tobulų sprendimų nėra“, – tvirtino J.Greenblattas.
Palestiniečiai savo ruožtu tikina, kad taikos planas yra bandymas ekonominėmis paskatomis nusipirkti jų pritarimą Izraelio vykdomai okupacijai. Esą Izraelis siekia aneksuoti didžiąją dalį Vakarų Kranto ir Jordano slėnio – strategiškai svarbios teritorijos.
-
JAV pradeda įgyvendinti Artimųjų Rytų taikos planą, bet palestiniečiai jį boikotuoja
-
Jaredas Kushneris: palestiniečiai turi galimybę prisidėti prie taikos plano
-
M.Pompeo: JAV artimiausiomis savaitėmis pristatys Artimųjų Rytų taikos planą
-
Palestiniečiai: M.Abbasas atmetė D.Trumpo bandymus aptarti taikos planą
