Netrukus po vidurnakčio Kabulo centre į dangų pakilo dūmų stulpas, aidėjo sirenos. Ambasadoje jos darbuotojai per garsiakalbius išgirdo pranešimą: „Komplekse įvyko sprogimas, kurį sukėlė raketa.“
Maždaug po valandos buvo paskelbta, kad pavojus praėjo, o pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo.
Afganų ir netoliese įsikūrusios NATO misijos pareigūnai kol kas nekomentavo.
Tai pirma didelė ataka Afganistano sostinėje nuo savaitgalio, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga atšaukė JAV ir Talibano derybas, nors taikos susitarimas jau atrodė ranka pasiekiamas.
Praėjusią savaitę Talibanas Kabule įvykdė dvi atakas, per kurias sprogo automobiliuose buvusios bombos ir žuvo keli civiliai bei du NATO misijos nariai. D. Trumpas JAV kario žūtį per vieną šių sprogimų nurodė kaip priežastį, dėl kurios jis paskelbė JAV ir Talibano derybas „mirusiomis“.
Rugsėjo 11-oji yra opi diena Afganistano sostinėje; šią dieną ir ankstesniais metais būdavo rengiami išpuoliai. Per JAV vadovautą invaziją į Afganistaną, surengtą netrukus po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, buvo nuverstas šių atakų sumanytoją, „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną priglaudęs Talibanas.
Per beveik 18 vėlesnių karo metų JAV karių Afganistane skaičius buvo pakilęs iki 100 tūkst., bet buvo smarkiai sumažintas 2011-aisiais kaimyniniame Pakistane nukovus O. bin Ladeną.
Šiuo metu Afganistane yra maždaug 14 tūkst. JAV karių. D. Trumpas „absurdišku“ dalyku pavadino tai, kad šie kariai dar yra Afganistane po tokio ilgo laiko ir tokios daugybės išleistų milijardų dolerių.
Kol kas neaišku, ar JAV ir Talibano derybos bus atnaujintos.
