Pastaruoju metu vis labiau atrodo, kad ateityje bus mažiau vienybės ir daugiau tokių sprendimų, kai narių grupės, susidūrusios su kitų pasipriešinimu tam tikrais klausimais, pirmyn judės atskirai, naujienų agentūrai „Associated Press“ pasakojo Liuksemburgo – vienos iš ES įsteigusių valstybių – premjeras Xavieras Bettelis.
Šeštadienį sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo, kuriuo šešios valstybės suformavo bendriją, galiausiai išaugusią iki 28 narių. Tačiau didžiausia nesėmė ES istorijoje laukia kitą savaitę, kai Didžioji Britanija oficialiai pradės derybas dėl išstojimo.
„Vis artimesnė sąjunga“ – tokia ilgą laiką buvo ES mantra, siekiant sukurti vientisą žemyną ir galingą ekonominę bei politinę mašiną. Tačiau be skyrybas planuojančios Didžiosios Britanijos, dabar ir kitos valstybės dairosi santykių, kai „drauge gyvenama atskirai“.
ES viršūnių susitikimas Romoje žada vienybę, tačiau gali atverti naują istorijos puslapį – šalys gali imti trauktis nuo vienybės link praktiškesnio kelio: dalinių aljansų tam tikrais klausimais.
„Mieliau matyčiau dviejų greičių Europą nei aklagatvį ir jokio greičio“, – teigia X.Bettelis. Paprastai tariant, vietoje to, kad per jėgą laikytumėmės už rankų, X.Bettelis Europai mato tokią ateitį: „Kai šalis sako „nenoriu“, aš galiu atsakyti: „Na, tiek to. Nestabdyk manęs. Leisk man eiti pirmyn su kitais“.
Jis sakė, kad ši idėja, kurią pirmiausia pasiūlė Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai, vystoma toliau. „Pradžioje mes su Beniliuksu buvome vieni. Tuomet buvo šalis po šalies, nes pamatėme, kad kai kurios valstybės stengėsi mus paimti įkaitais“, – tvirtino Liuksemburgo premjeras, konkrečiai turėdamas omenyje Lenkijos vyriausybę, kuri prieš dvi savaites siekė sužlugdyti viršūnių susitikimą, atsisakydama pritarti jo išvadoms, nes kitos 27 valstybės dar vienai Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencijai paskyrė Donaldą Tuską.
„Ar galite įsivaizduoti? 27 ar 28 aplink stalą sėdinčios valstybės, kurių kiekviena dėl paskyrimo ar dėl nepritarimo sakiniui, atsisako pritarti ir užblokuoja Europą ir 500 milijonus piliečių“, – sakė X.Bettelis.
Nepasitenkinimo daugėja
Tai ne mūsų Europa, – Romoje tvirtino premjeras Alexis Tsipras. – Norime pakeisti šitą Europą, norime tarti „ne“ baimės, bedarbystės ir skurdo Europai ir ištarti „taip“ mūsų socialiniais poreikiais besirūpinančiai Europai.
Lenkija, kuri atrodo pasirengusi perimti Didžiosios Britanijos, kaip labiausiai užsispyrusios narės, vaidmenį, norėjo daugiau patikinimų, kad visi jos reikalavimai bus vykdomi, ir tekstui pritarė tik penktadienį, viršūnių susitikimo išvakarėse.
Nepasitenkinimą reiškia ir Graikija, nukentėjusi nuo finansų krizės ir griežtų sąlygų, kurias jai įvedė 19 euro zonos valstybių.
„Tai ne mūsų Europa, – Romoje tvirtino premjeras Alexis Tsipras. – Norime pakeisti šitą Europą, norime tarti „ne“ baimės, bedarbystės ir skurdo Europai ir ištarti „taip“ mūsų socialiniais poreikiais besirūpinančiai Europai“.
Šeštadienio ceremonijos kulminacija bus Romos deklaracijos pasirašymas – šiame dokumente numatytas kelias pirmyn. Tačiau šiam dokumentui, kurį daugelis laiko nekenksmingu pareiškimu, kuriuo siekiama suburti visas valstybes nares, priešinosi mažiausiai dvi valstybės. Kaip tik šis nerimas dėl paralyžiaus ir paskatino ES ieškoti kitų išeičių.
Laukiama Prancūzijos kortos
Dabar lyderiai su nerimu žiūrės į Prancūziją. Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o kadencija baigiasi gegužę, o rinkimus gali laimėti kraštutinių dešiniųjų kandidatė ir dar viena euroskeptiška populistė Marine Le Pen.
Rugsėjo mėnesį rinkimai vyks Vokietijoje, kur veiksniu gali tapti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietija“ (AfD) .
Net Italijoje, dar vienoje ES steigėjoje, apklausos rodo, kad didžiausią populiarumą turi „Penkių žvaigždučių“ judėjimas, kurį įsteigė komikas Beppe Grillo ir kuris nori surengti referendumą dėl šalies pasitraukimo iš euro zonos. Judėjimas griežtai kritikuoja daugelį su ES susijusių dalykų.
Europos Parlamento narė Laura Agea mano, jog tai, ko ES įkūrėjai siekė 1957 metais pasirašyta sutartimi, apvirto aukštyn kojomis.
„Tai visiškai priešinga. Sukurta rinka, kuri tikrai nėra vieninga“, – tvirtino L.Agea, turėdama omenyje finansinės krizės sukurtus skirtumus tarp Šiaurės ir Pietų.
Didele dalimi simboliniai šio savaitgalio įvykiai to nepakeis, teigė „Penkių žvaigždučių“ judėjimo narys Luigis Di Maio, kuris yra ir Italijos Deputatų Rūmų vicepirmininkas.
