Vašingtono universiteto JAV Siatlo mieste užkrečiamųjų ligų ekspertas Chrisas Murray, kurio skaičiavimus apie COVID-19 plitimą ir mirtis seka daugybė specialistų visame pasaulyje, keičia savo nuomonę apie pandemijos kursą.
Dar neseniai jis vylėsi, kad kelios veiksmingos vakcinos padės šalims pasiekti kolektyvinį imunitetą ar beveik visiškai apriboti infekcijos plitimą.
Tačiau per pastarąjį mėnesį vakcinų bandymų duomenys iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parodė ne tik tai, kad sparčiai plintanti tenykštė koronaviruso atmaina gali sumažinti vakcinos efektyvumą, bet ir apskritai apeiti natūralų imunitetą, susiformavusį anksčiau koronavirusu persirgusiems asmenims.
„Pamatęs šią informaciją, aš negalėjau užmigti. Kada visa tai baigsis?“ – dabar klausia Ch.Murray, kuris yra priverstas atnaujinti skaičiavimus dėl koronaviruso atmainų gebėjimo išvengti vakcinų ar natūralaus atsparumo spąstų.
Panašios nuomonės – kad pabaigos vis dėlto dar nematyti – laikosi ir daugelis kitų „Reuters“ kalbintų specialistų, stebinčių pandemijos tėkmę.
Vakcinos apsaugo nuo sunkių atvejų ir mirčių
Daug jų pripažino praėjusių metų pabaigoje, kai buvo paskelbta apie „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas, kurių veiksmingumas siekia 95 proc., tikėjęsi, kad virusą pavyks suvaldyti – taip, kaip, pavyzdžiui, tymus.
Bet dabar ekspertai sako, kad pastarosiomis savaitėmis jų optimizmą skaudžiai numušė duomenys apie koronaviruso atmainas iš PAR ir Brazilijos.
Mokslininkams jau panašu, kad SARS-CoV-2 ne tik gyvens su mumis kaip endemiškas virusas, toliau plisiantis bendruomenėse, bet ir nepailsdamas bjauros statistiką sunkiais susirgimais bei mirtimis – dar ne vienerius metus.
Esą išvada bent šiuo metu tokia, kad žmonėms dar ilgai reikės, pavyzdžiui, nešioti kaukes ir vengti minių per net nedidelius COVID-19 protrūkius. Ypač atsargiai elgtis patartina labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
„Net paskiepytas norėčiau toliau dėvėti kaukę, jei šalia skrajotų viruso atmaina, – teigė vyriausiasis JAV prezidento patarėjas pandemijos klausimais Anthony Fauci. – Juk tereikia vieno atmainos lašelio, kad kiltų naujas protrūkis.
O tada visus spėjimus dėl grįžimo prie normalaus gyvenimo galima nubraukti.“
Tiesa, kai kurie mokslininkai, įskaitant Ch.Murray, pripažįsta, kad vaizdas gali pagerėti. Rekordiškai greitai sukurtos vakcinos, regis, nuo sunkesnių ligų ir mirčių apsaugo net naujų atmainų atveju.
Be to, daugelis kompanijų kuria naujas dozes, dėl kurių būtų išlaikomas vakcinos veiksmingumas – net jei būtų užsikrečiama mutavusiu virusu. Galiausiai ekspertai pastebi, kad ir žmonių imuninės sistemos dar gali maloniai nustebinti bei pačios efektyviau sukovoti su COVID-19.
Juk daugybėje šalių nuo 2021 metų pradžios užsikrėtimo koronavirusu rodikliai gerokai sumažėję, o pirmieji paskiepyti žmonės įspūdingai rečiau sunkiai suserga.
Siūlo apsibrėžti kuklesnius tikslus
Anot Ch.Murray, jei PAR susiformavusi viruso atmaina ar panašios mutacijos plis pakankamai greitai, COVID-19 užsikrėtimų, kurie baigtųsi siuntimais į ligonines ir mirtimis, ateinančią žiemą gali būti keturis kartus daugiau nei gripo atvejų.
Grubiai skaičiuojama, kad taip būtų, jei 65 proc. efektyvia vakcina būtų paskiepyta pusė šalies populiacijos. Tai, tarkime, JAV reikštų papildomus 200 tūkst. mirčių, susijusių su COVID-19.
Ch.Murray ir dabar prognozuoja, kad vien JAV iki birželio 1-osios dar mirs 62 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje – 690 tūkst. Jo modelyje atsižvelgiama ir į gana lėtus vakcinavimo tempus, ir į užkrečiamesnes koronaviruso atmainas, plintančias iš PAR bei Brazilijos.
O dėl to, kad mokslininkai jau atsargesni, šalių vyriausybės irgi pamatuoja pareiškimus apie pandemijos pabaigą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, savo gyventojus skiepijanti itin sparčiai, praėjusią savaitę pabrėžė, kad grįžimas į normalų gyvenimą bus lėtas.
JAV vyriausybė irgi keičia prognozes. Iš pradžių Vašingtone kalbėta apie visišką atsidarymą vasaros pabaigoje, vėliau – jau apie Kalėdas, o dabar minimas 2022-ųjų kovas.
Ir nors Izraelyje COVID-19 persirgusiems ar paskiepytiems žmonėms jau dalijami „žalieji pasai“, su kuriais galima apsistoti viešbučiuose ar eiti į teatrą, dokumentai galioja tik pusmetį – juk dar neaišku, kiek laikysis atsparumas.
Reikėtų kalbėti apie neperpildytas ligonines, tuštesnius intensyvios priežiūros skyrius, mažesnius tragiškų mirčių skaičius.
„Ir apskritai, kada bus galima sakyti, kad kritinė pandemijos stadija jau praeityje?“ – klausia Johno Hopinso visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Stefanas Baralas.
Nors kai kurie ekspertai svarsto, kad šalys gali visiškai išnaikinti užsikrėtimus COVID-19 vakcinomis ir karantinais, S.Baralas siūlo apsibrėžti kuklesnius, bet reikšmingus tikslus: „Manau, kad reikėtų kalbėti apie neperpildytas ligonines, tuštesnius intensyvios priežiūros skyrius, mažesnius tragiškų mirčių skaičius.“
Dinamiška koronaviruso kelionė
Aišku, naujasis koronavirusas nuo pat pandemijos pradžios buvo laikomas judančiu taikiniu. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Michaelas Ryanas, kaip ir kiti ekspertai, pernai, vos prasidėjus plitimui, svarstė, kad viruso nebus įmanoma išnaikinti.
Bet netrukus vienas po kito nustebę konstatavo, kad koronavirusas iš esmės nesikeičia, o lapkritį „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“ nudžiugino mokslo bendruomenę pranešimais, jog sukūrė vakcinas, kurių veiksmingumas siekia net 95 proc. ir yra gerokai didesnis nei skiepijantis nuo gripo.
Tiesa, bent keli „Reuters“ kalbinti mokslininkai tikino, kad net džiaugdamiesi dėl efektyvių vakcinų neturėjo vilčių, jog jos nušluos virusą nuo Žemės paviršiaus. Kita vertus, tikrai tikėtasi, kad skiepais pavyks iš esmės eliminuoti COVID-19 keliamą pavojų.
„Visi tikrai jautėme optimizmą prieš Kalėdas, kai pasirodė pirmosios vakcinos. Nesitikėjome, kad taip greitai bus sukurtos didelio veiksmingumo vakcinos“, – sakė Londono imperinio koledžo infekcinių ligų epidemiologė Azra Ghami.
Dėl koronaviruso atmainų reikia kalbėti apie „naują etapą“ – vakcinas kuriančios farmacijos kompanijos dabar nuolat stebi situaciją ir tikrina vakcinų poveikį atmainoms.
Visgi džiaugtis buvo anksti, nes jau gruodį Londonas įspėjo apie vadinamąją Kento koronaviruso atmainą – ji greičiau plito ir netrukus virto dominuojančiu variantu Jungtinėje Karalystėje. Panašiu metu tyrėjai pranešė apie kitas, dar greičiau plintančias atmainas PAR ir Brazilijoje.
Vakcinų kūrėjai sureagavo greitai. „Pfizer“ mokslininkas Philas Dormitzeris pernai lapkritį „Reuters“ sakė manantis, kad dėl vakcinų „koronavirusas tapo pažeidžiamas“, ir kalbėjo apie „žmonijai svarbų protrūkį“.
Tačiau sausio pradžioje Ph.Dormitzeris jau pripažino, kad dėl koronaviruso atmainų reikia kalbėti apie „naują etapą“ – vakcinas kuriančios farmacijos kompanijos dabar nuolat stebi situaciją ir tikrina vakcinų poveikį atmainoms.
Sausio pabaigoje sulaukta išties prastų žinių. Tyrimai Jungtinėje Karalystėje parodė, kad „Novavax“ vakcinos veiksmingumas apskritai siekia 89 proc., bet tik 50 proc. stabdant užsikrėtimą koronavirusu PAR.
Po savaitės ta pati PAR paskelbė, kad „AstraZeneca“ vakcina tik iš dalies apsaugo nuo švelnių COVID-19 simptomų užsikrėtus šioje šalyje plintančia atmaina.
Tiesa, čia reikia pridurti, kad visos iki šiol patvirtintos vakcinos apsaugo nuo sunkių atvejų ir mirčių, taip pat, regis, yra efektyvios ir susidūrus su atmainomis.
Bet kartu aiškėja, kad viruso išnaikinti nepavyks, sako La Džolos imunologijos instituto San Diege virusologas Shane'as Crotty.
Jis gruodį tikėjosi tymų scenarijaus, bet dabar sako: „Atsakymas vis dar toks, koks buvo gruodį ar sausį – reikia paskiepyti kuo daugiau žmonių. Tačiau rezultatai, kurių tikimės, jau kitokie.“
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.