V.Klausas per savo dvi kadencijas paprastai reprezentaciniame poste suskaldė visuomenę – demonstratyviai keldamas klausimus dėl Europos Sąjungos (ES), gėjų teisių ir pasaulinio atšilimo.
Tačiau nepasitenkinimas juo smarkiai išaugo po neseniai paskelbtos amnestijos, kuri sustabdė teismo procesus keliose rezonansinėse sukčiavimo bylose – remiantis tuo, kad jis norėjęs sustabdyti „nesibaigiančias baudžiamąsias procedūras“. Tai papiktino daugelį čekų, kuriems jau įgriso išplitusi korupcija.
Jo oponentai ketvirtadienį žygiavo nuo Prahos pilies, kurioje įsikūrusi prezidentūra, iki viduramžius menančio Karolio tilto. Jie nešė V.Klauso atvaizdą ir traukė jį išjuokiančias dainas. Tos spalvingos parodijos pabaigoje žmonės ant tilto padegė prezidento atvaizdą ir triukšmingai plodami numetė jį į Vltavos upę.
„Šiuo simboliniu aktu norėjome užtikrinti, kad jis niekada nebegrįžtų į politiką“, – sakė organizatorė Olga Cieslarova.
Čekų senatoriai pirmadienį balsavo už tėvynės išdavimo kaltinimus V.Klausui – dėl prieštaringai vertinamos amnestijos, po kurios į laisvę išėjo beveik trečdalis visų Čekijos kalinių.
Pasipiktinimas Naujųjų metų amnestija užtemdė V.Klauso, kaip finansų ministro ir premjero, kuris, 1989 metais žlugus komunizmui, vadovavo komplikuotai Čekijos pereigai prie laisvosios rinkos, palikimą.
Čekų senatoriai pirmadienį balsavo už tėvynės išdavimo kaltinimus V.Klausui – dėl prieštaringai vertinamos amnestijos, po kurios į laisvę išėjo beveik trečdalis visų Čekijos kalinių.
Vis dėlto šie kaltinimai V.Klauso atveju iš esmės yra tik simbolinis papeikimas – jam negalima inicijuoti apkaltos, nes ketvirtadienį jis jau baigė darbą, o Konstitucinis Teismas iki to laiko negalėjo paskelbti savo sprendimo.
Maždaug 73 tūkst. įpykusių čekų pasirašė peticiją, kuria remiami tie kaltinimai.
„Ta amnestija yra nusikaltimas, – sakė Jana Kralova, dalyvavusi ketvirtadienio mitinge. – Įvykdydamas tą nusikaltimą jis sulaužė savo prezidento priesaiką“.
Tuo tarpu pats V.Klausas bandymą inicijuoti jo apkaltą laikė potencialia galimybe atnaujinti savo politinę karjerą ir tvirtino, kad senatoriai norėjo įtraukti jį „atgal į politiką bet kokia kaina, kad priverstų“ jį „vėl juos įveikti kai kuriuose iš būsimų rinkimų“.
V.Klauso oponentai priešais Prahos pilį susirinko su geltonais narcizais ir teikė tas gėles bei rašiklius žmogui su V.Klausą vaizduojančia kauke. Ta scena buvo išjuoktas garsus incidentas, matomas internete išplatintoje vaizdajuostėje, kai prezidentas patyliukais įsidėjo į kišenę ceremonijos rašiklį, Čilės prezidentui Sebastianui Pinerai (Sebastianui Pinjerai) giriant Čekijos lyderio 2011 metų vizitą toje Pietų Amerikos šalyje.
„Tai (V.Klauso eros pabaiga) bus didžiulis palengvėjimas daugumai žmonių“, – sakė Janas Podestatas.
Narcizai jo oponentams simbolizavo įsivaizduojamą prezidento narcisizmą ir aroganciją.
„Politikai turėtų gerbti paprastus žmones, net jei jie nesutinka su tuo, ką jei sako“, – sakė 73 metų branduolinės fizikos ekspertas Josefas Holakovsky (Josefas Holakovskis), kuris į mitingą atvyko iš šalies vakaruose esančio Pilzeno.
Prahoje ir kituose miestuose buvo planuojami koncertai V.Klauso prezidentavimo pabaigai atšvęsti.
71 metų euroskeptiką V.Klausą, liberalų ekonomistą, įsteigusį valdančiąją dešiniųjų Pilietinę demokratų partiją, kuriai dabar vadovauja premjeras Petras Nečasas, prieštaringi vertinimai lydėjo iki pat pabaigos.
V.Klausas bus prisimenamas daugiausiai kaip žmogus, susiderėjęs dėl taikaus buvusios Čekoslovakijos skilimo 1993 metais, ir nepasitikėjęs Europos Sąjunga (ES).
1989-iaisiais žlugus komunizmui V.Klausas tapo Čekijos finansų ministru, o 1992-1997 metais buvo šalies premjeras.
Pastaruosius 23 metus jo reputaciją formavo taiklios analizės ir prognozės, be to, jis buvo viena figūrų, sumaniusių buvusios Čekoslovakijos perėjimą prie rinkos ekonomikos ir 10-ojo dešimtmečio masinę privatizaciją.
2003 metais jis Čekijos prezidento poste pakeitė komunizmo laikų disidentą Vaclavą Havelą, o 2008-aisiais buvo perrinktas.
V.Klausas – griežtas euroskeptikas, jaučiantis antipatiją gamtosaugai, – atsisakė iškelti virš Prahos pilies Europos Sąjungos vėliavą, nors šalis 2004-aisiais – jam valdant – į ją įstojo.
Kairiųjų veteranas, 68 metų Milošas Zemanas – dar vienas buvęs ekonomistas ir garsi Čekijos politikos po komunizmo žlugimo figūra – penkerių metų kadencijai bus prisaikdintas vėliau penktadienį.
Sauso mėnesį jis laimėjo pirmuosius tiesioginius Čekijos prezidento rinkimus.