Dauningo gatvė pirmadienio vakarą leido suprasti, kad kol kas blokuos 50 puslapių ilgio ataskaitą, kurią parengė Bendruomenių Rūmų žvalgybos ir saugumo komitetas. Dokumentas esą bus paskelbtas tik po rinkimų.
Londone iškart kilo audra. Komiteto pirmininkas Dominicas Grieve'as tokį vyriausybės sprendimą pavadino „pribloškiančiu“, o leiboristai ir škotų nacionalistai pareiškė, kad premjeras atsisako pripažinti Rusijos kišimosi mastą.
Galiausiai pasirodė naujų duomenų, esą Kremlius bandė įsiskverbti į Konservatorių partiją. Įtakingas Rusijos diplomatas penkerius metus dirbo Londone ir bandė „užkabinti“ svarbiausius torius, įskaitant patį B.Johnsoną.
Kaip rašo „The Guardian“, šis diplomatas, Sergejus Nalobinas, kartą pavadinęs B.Johnsoną „mūsų geru draugu“, gyvena Maskvos daugiabutyje, dar vadinamu „FSB namu“ – mat daugelis šio daugiaaukščio gyventojų dirba Federalinėje saugumo tarnyboje.
Kodėl vyriausybė delsia?
Komiteto ataskaita paremta britų žvalgybos tarnybų analitiniu darbu, taip pat – tokių nepriklausomų ekspertų kaip buvęs MI6 tarnybos pareigūnas Christopheris Steele'as išvadomis. Tačiau dokumentą turi patvirtinti Dauningo gatvė.
O kadangi vyriausybė delsia, dabar realiausia, kad ataskaita nebus paviešinta iki vėliausio termino – antradienio. Tai savo ruožtu reiškia, kad iki rinkimų visuomenė negalės susipažinti su svarbiu dokumentu.
Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad galutinio patvirtinimo procesas paprastai trunka šešias savaites, o Bendruomenių Rūmų komitetas esą tai puikiai žinojo, tad priekaištą esą nepagrįsti.
Vis dėlto Londone kalbama, kad žvalgybos tarnybos dar kovo mėnesį pritarė ataskaitos paviešinimui. Paskutinis juodraštis vyriausybei esą buvo nusiųstas spalio 17-ąją ir neabejota, kad dokumentas bus paviešintas pačioje spalio pabaigoje.
Taip neatsitiko ir D.Grieve'as neslepia susierzinimo: „Protokolas išties aiškus. Jei premjeras turėjo priežasčių, kodėl ataskaitos skelbimas turėtų būti stabdomas, jis jas privalėjo paaiškinti komitetui per 10 dienų nuo akimirkos, kai vyriausybė gavo dokumentą.“
Prie kritikų prisijungė ir buvęs tarnybos MI5 vadovas Jonathanas Evansas. Jis pabrėžė, kad visuomenė turi teisę susipažinti su ataskaita prieš rinkimus.
Ataskaitoje konkrečiai nagrinėjamos Rusijos pastangos paveikti 2016 metais Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo dėl šalies pasilikimo ES rezultatus.
Komiteto nariai, rengę slaptus posėdžius – klausimas labai jautrus, siekė, kad ataskaita būtų paviešinta dar prieš rinkimus, nes tuomet būtų galima pateikti rekomendacijas, kaip efektyviai atremti Rusijos pastangas paveikti balsavimus Jungtinėje Karalystėje.
Ataskaitoje konkrečiai nagrinėjamos Rusijos pastangos paveikti 2016 metais Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo dėl šalies pasilikimo ES rezultatus.
Įtakingas leiboristas Ianas Lucasas mano, kad „vyriausybė turi atskleisti savo požiūrį į Rusijos kišimąsi į Britanijos politiką.“
Jis atmeta kai kurių ministrų aiškinimus, kad sėkmingo Kremliaus kišimosi pavyzdžių tiesiog nėra: „Vyriausybės sprendimas atrodo pagrįstas noru išvengti dėmesio tam, ką sužinojome.“
Kitų analitikų teigimu, konservatoriai akivaizdžiai stengiasi neleisti, kad informacija apie jų tariamus ryšius su Rusijos pareigūnais pakenktų partijos reitingams, kurie prieš rinkimus ženkliai geresni nei varžovų.
„Konservatyvūs Rusijos draugai“
Kalbama, ypač apie įtariamus Konservatorių partijos ir Rusijos ryšius, daug. „The Guardian“ šaltiniai komitete, parengusiame ataskaitą, prabilo apie rusiškus pinigus, kuriais esą remiami toriai. Kremlius įtakos siekia išgauti per Londone apsistojusius rusus.
Tarkime, 2014 metais buvusio Rusijos finansų viceministro žmona Liubov Černuchina sumokėjo 160 tūkst. svarų sterlingų, kad galėtų pažaisti tenisą su B.Johnsonu ir tuomečiu premjeru Davidu Cameronu. Šis teniso mačas buvo žaidžiamas per lėšų Konservatorių partijai rinkimo renginį.
Metais anksčiau, 2013-aisiais, į panašų aukcioną buvo atvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino dziudo partneris Vasilijus Šestakovas.
Galiausiai jau minėtas S.Nalobinas, kaip išsiaiškino komitetas, kelis kartus bandė įsiskverbti į britų konservatorių aplinką ir netgi subūrė parlamentinę grupę „Konservatyvūs Rusijos draugai“ („Conservative Friends of Russia“.
Dirbdamas Londone, S.Nalobinas lankydavosi torių suvažiavimuose. 2014 metų sausį jis nusifotografavo su B.Johnsonu ir prie nuotraukos, kurią paskelbė „Twitter“, prirašė, esą tuometis Londono meras yra „mūsų geras draugas, šiltai kalbėjęs apie rusus“.
Grupė „Konservatyvūs Rusijos draugai“ pradėjo veikti 2012 metais – šia proga maždaug 250 žmonių susirinko į vakarėlį Rusijos ambasadoriaus Londone rezidencijoje.
Ten atvyko ir nemažai torių, kurie vėliau suvaidino svarbų vaidmenį rengiant euroskeptiškosios pusės kampaniją prieš 2016-ųjų referendumą. Matthew Elliotas dabar vadovauja organizacijai „Vote Leave“, o Dominicas Cummingsas yra pagrindinis B.Johnsono strategas.
Dar viena vakarėlio viešnia tada buvo būsimoji B.Johnsono širdies draugė Carrie Symonds – Konservatorių partijos aktyvistė.
Lobistinė grupė, tiesa, iširo, kai žiniasklaida pranešė apie S.Nalobino ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR). 2015 metais šis diplomatas buvo išprašytas iš Jungtinės Karalystės.
D.Cummingso tariami ryšiai su Kremliumi dabar sulaukia ypač daug klausimų, mat jis, baigęs Oksfordo universitetą, 1994-1997 metais gyveno ir dirbo Rusijoje.
Vyriausybė purtosi kaltinimų
Tiesa, B.Johnsono vyriausybė antradienį atmetė kaltinimus, esą ji sulaikė skandalą galinčią sukelti ataskaitą apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų „Brexit“ referendumą.
Aukšto rango ministrų kabineto narys Michael'as Gove'as sakė, kad Žvalgybos ir saugumo komiteto paruošta 50 puslapių ataskaita šiuo metu „praeina atitinkamas procedūras“.
„Ji bus paskelbta tinkamu laiku“, – sakė M.Gove'as BBC radijui.
Tačiau jis atsisakė pasakyti, ar dokumentas bus paskelbtas iki gruodžio 12 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų, galinčių nulemti ne tik „Brexit“ datą, bet ir faktą.
B.Johnsono konservatoriai norėtų išvengti bet kokių prielaidų, kad Jungtinės Karalystės skyrybos su ES galėjo būti nulemtos ne tik piliečių laisvos valios.
„Brexit“ šalininkų stovykla referendume iškovojo pergalę, kai už šalies pasitraukimą iš ES pasisakė 52 proc. britų, o „prieš“ – 48 proc., nors daugumos apklausų rezultatai prieš balsavimą rodė nedidelę proeuropietiškų jėgų persvarą. Po referendumo šalis liko susiskaldžiusi.
