Protekcionistinę politiką propaguojantis D.Trumpas dar nebuvo inauguruotas, kai Xi Jinpingas užlipo ant scenos Pasaulio ekonomikos forume Davose ir ėmė karštai ginti globalizaciją.
Be to, Pekinas pernelyg nesijaudina ir dėl jautrios salų Pietų Kinijos jūroje temos – Baltieji rūmai šią savaitę paskelbė apie „tarptautinių vandenų gynimą“. Ne, Kinija tik pabrėžė, kad trokšta taikos, ir ramiai paprašė politikų Vašingtono rinktis žodžius.
„Jūs turite savo „Amerika – pirmiausia“, mes turime savo „Bendro žmonijos likimo bendruomenę“, – savo tinklaraštyje rašė Kinijoje populiarus buvęs generolas majoras Luo Yuanas.
„Jūs turite „uždarą šalį“, mes turime „Vieną juostą – vieną kelią“, – pridūrė buvęs kariškis, turėdamas omenyje naują daugiamilijardinę Šilko kelio prekybos ir investicijų programą.
Zhangas Junas: „Čia ne Kinija veržiasi į priekį, o buvę pirmūnai traukiasi užleisdami vietą Kinijai.“
Ir nors Kinija reguliariai tikina, kad nenori perimti iš JAV pasaulinio lyderio vaidmens, aukštas šalies diplomatas šią savaitę turėjo pripažinti, jog toks vaidmuo Pekinui gali būti tiesiog primestas.
„Jei kas nors pasakytų, kad Kinija užima lyderio poziciją pasaulyje, aš atitarčiau, kad čia ne Kinija veržiasi į priekį, o buvę pirmūnai traukiasi užleisdami vietą Kinijai“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos tarptautinės ekonomikos departamento direktorius Zhangas Junas.
Rengia didelę konferenciją
Tokios tendencijos įspūdis buvo sustiprintas šią savaitę, kai D.Trumpas paskelbė apie JAV pasitraukimą iš Ramiojo vandenyno partnerystės (TTP) sutarties, taip atitolindamas Ameriką nuo sąjungininkų Azijoje.
Kelios iš TPP pasirašiusių šalių jau pareiškė, kad dabar svarstys į kiek pakeistą susitarimą įtraukti Kiniją. Arba – rinktis Pekino siūlomas alternatyvias laisvosios prekybos sutartis.
„Daugelyje svarbių tarptautinių forumų Kinijos lyderis išsako Kinijos pasiūlymus ir taip suteikia teigiamų impulsų pasaulio vystymuisi“, – rašė Kinijos tarptautinių studijų instituto tyrėja Su Xiaohui.
„Kalbant apie Ramiojo vandenyno regiono ekonominę integraciją, tam tikros šalys nuolat mąsto apie savo lyderystę, o Kinija skiria daugiau dėmesio atsakomybei“, – pridūrė analitikė.
Puikia proga Pekinui dar kartą parodyti Kinijos pasaulines ambicijas taps gegužę rengiama tarptautinė konferencija, kurioje bus aptariama jau minėta programa „Viena juosta – vienas kelias“.
„Kinija iš esmės kviečia absoliučiai visus“, – kalbėdamas su „Reuters“ stebėjosi vienos Vakarų šalies diplomatas.
Žada gerbti įsipareigojimus dėl klimato
Kita sritis, kur Kinija mielai imtųsi lyderystės, yra kova su žmonijos veiklos sukeliamu pasauliniu atšilimu.
D.Trumpas per rinkimų kampaniją klimato kaitą vadino apgavyste, o vos pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas pasistengė užčiaupti aplinkosaugos srityje dirbančius pareigūnus ir mokslininkus, pagrįstai tikinančius, kad pavojus Žemei tikras.
Tuo metu Kinijos pareigūnai vienas po kito primena, kad dėl klimato kaitos susirūpinęs visas civilizuotas pasaulis ir kad valstybės turi laikytis Paryžiaus klimato susitarimo, iš kurio D.Trumpas, beje, yra pagrasinęs pasitraukti.
„Kas dėl Kinijos, mūsų prezidentas yra labai, labai aiškiai pasisakęs, kad Kinija atliks tai, ko iš jos prašoma“, – teigė aukštas šalies Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Li Junhua.
Ar JAV pamirš žmogaus teises?
Žinoma, tokį savotiškai brandų požiūrį Kinija demonstravo toli gražu ne visada. Atsakingesne pasaulio galybe ši valstybė tik pradeda tapti, o procesas vis dar užstringa.
Kinijos pareigūnai vienas po kito primena, kad dėl klimato kaitos susirūpinęs visas civilizuotas pasaulis ir kad valstybės turi laikytis Paryžiaus klimato susitarimo.
Antai 2013 metais Pekinas, supykęs ant Manilos dėl ilgo ginčo dėl Pietų Kinijos jūros, pabrėžtinai išsiuntė tik žiupsnelį humanitarinės pagalbos Filipinams, kai šiai šaliai smogė Hajano taifūnas.
O ir dabar nebus lengva. Pavyzdžiui, tokiu Pekinui svarbiu klausimu kaip Taivano Kinija tikrai nenusileis, o iš šalies sostinės D.Trumpui reguliariai skrieja perspėjimai suprasti „vienos Kinijos“ principo svarbą.
Kinija taip pat tikisi, kad Amerika, valdoma D.Trumpo administracijos, nepriekaištaus Pekinui dėl žmogaus teisių. Ten jau pastebėta, kad D.Trumpo inauguracinėje kalboje nebuvo žodžių „demokratija“ ir „žmogaus teisės“.
„Galbūt dabar, žvelgiant į praeitį, visus tuos dalykus JAV politikai pernelyg sureikšmindavo“, – rašė oficialus Kinijos komunistų partijos dienraštis „People's Daily“.
