Kai kas Sovietų Sąjungai ar Maskvos vadovautam Varšuvos paktui priklausiusiose valstybėse nuogąstauja, kad Vašingtonas galėtų sumažinti paramą savo sąjungininkėms regione, norėdamas užsitikrinti stabilesnius ir prognozuojamus santykius su Rusija.
„Manau, esama abejonių dėl [JAV] dabartinės administracijos tvirto nusiteikimo ryžtingai priešintis Rusijos agresyviems veiksmams“, – sakė Lenkijos vyriausybės finansuojamo ir jai patarinėjančio strateginių studijų centro „Centre of Eastern Studies“ („Osrodek Studiow Wschodnich“, OSW) vyriausiasis Rusijos politikos ekspertas Witoldas Rodkiewiczius.
Ir Rusija, ir JAV siekė nekelti didelių lūkesčių dėl trečiadienį Ženevoje įvyksiančio viršūnių susitikimo ir atmetė per kokių proveržių tikimybę tvyrant didžiausiai nuo sovietų laikų įtampai tarp abiejų valstybių, ypač dėl Maskvos įvykdyto Ukrainos Krymo pusiasalio aneksavimo ir kaltinimų Rusijai kišimusi į JAV rinkimus bei kibernetinių atakų vykdymu.
Tačiau W.Rodkiewiczius pažymėjo, kad Baltieji rūmai nusprendė sustabdyti sankcijas Vokietijos kompanijai, vystančiai Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Šis Baltijos jūros dugnu Rusiją ir Vokietiją jungiantis dujotiekis gali sudaryti sąlygas Rusijai ateityje eksportuojant gamtines dujas aplenkti Ukrainą, Lenkiją ir kitas rytines ir centrines Europos šalis, renkančias tranzito mokesčius.
„[JAV] administracija aiškiai, nedviprasmiškai parodė, kad jai Europa iš esmės yra Vokietija, ir į Vokietijos interesus bus atsižvelgta, o kitų žaidėjų Europoje interesai bus tarsi atidėti“, – naujienų agentūrai AP sakė W.Rodkiewiczius.
Labiausiai nerimas dėl J.Bideno ir V.Putino susitikimo jaučiamas Ukrainoje, įnirtingai besivaržančioje su Rusija nuo pat Krymo aneksijos po Maskvai palankaus ukrainiečių prezidento nušalinimo 2014 metais ir Rusijos remiamų separatistų sukilimo Ukrainos rytuose pradžios. Per konfliktą Rytų Ukrainoje jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
„Ukraina nuogąstauja, kad Bideno ir Putino susitarimai galėtų paversti ją periferine šalimi“, – sakė Kijeve dirbantis nepriklausomas politikos analitikas Vadymas Karasiovas.
Kijevas nerimauja, kad dėl „Nord Stream 2“ neteks ne tik Europai tiekiamų rusiškų gamtinių dujų tranzito mokesčių, bet ir savo strateginės reikšmės, o tai politiškai susilpnintų Ukrainą.
Jeigu JAV neblokuos šio dujotiekio, tai bus „asmeninis prezidento Bideno“ praradimas ir „rimta geopolitinė Rusijos Federacijos pergalė“, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskis bergždžiai siekė susitikimo su J.Bidenu prieš jam susitinkant su V.Putinu, tačiau kalbėjosi su JAV lyderiu telefonu. J.Bidenas patikino V.Zelenskį dėl tvirtos JAV paramos Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
Kijevas atrodė labai norintis interpretuoti šį pokalbį savo naudai. Pradiniame Ukrainos prezidentūros pranešime buvo sakoma, kad J.Bidenas akcentavo tikslių stojimo į NATO gairių pasiūlymo Ukrainai svarbą, bet vėliau pakeitė tą versiją ir paaiškino, kad būtent V.Zelenskis spaudė pateikti Ukrainai veiksmų dėl įstojimo planą.
Pasak prezidentūros, J.Bidenas pažadėjo, kad į Kijevo poziciją bus atsižvelgta aptarinėjant strateginės reikšmės klausimus tarp NATO narių.
Interviu Rusijos valstybinei televizijai V.Putinas paskelbė naują griežtą įspėjimą, kad Ukrainos įstojimo į NATO perspektyva Rusijai yra nepriimtina.
Jis pažymėjo, kad tai sudarytų sąlygas Aljanso raketoms vos per septynias minutes pasiekti Maskvą ir kitus svarbius taikinius Rusijos vakaruose. Pasak jo, tokią destabilizuojamą situaciją būtų galima palyginti su Rusijos raketų dislokavimu Meksikoje ar Kanadoje.
2008 metais NATO pažadėjo, kad Ukraina ir Sakartvelas galiausiai bus pakviesti įstoti į Aljansą nepaisant Rusijos protestų. Po keturių mėnesių Rusija sutriuškino Sakartvelą penkių dienų kare, kilusiame Tbilisiui pabandžius atgauti vieno separatistinio regiono kontrolę.
Anksčiau šiais metais Rusija buvo sutelkusi daug savo pajėgų prie Ukrainos sienų ir Kryme ir įspėjo Kijevą, kad gali surengti karinę intervenciją, jei ukrainiečių valdžia pabandys atgauti separatistų kontroliuojamus rytinius regionus. Vėliau Maskva atitraukė nuo Ukrainos sienų bent dalį savo karių, bet ukrainiečių pareigūnai sako, kad Rusija prie sienų paliko didelį savo kontingentą.
„Kremlius yra užsiminęs, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO reiškia naują karštą konfliktą Europoje, o Vašingtonas to tikrai nenori“, – sakė V.Karasiovas.
Tbilisyje įsikūrusio strateginių studijų centro „Rondeli Foundation“ bendradarbis Aleksas Petriašvilis apgailestavo, kad NATO nėra konsensuso dėl aiškų narystės planų pateikimo Ukrainai ir Sakartvelui.
„Tai tikrai neigiamai veikia šių dviejų šalių siekius ir suteikia pranašumą Rusijai, kategoriškai nepritariančiai jų narystei“, – sakė A.Petriašvilis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusija siekia „atkurti valstybių Centrinėje ir Rytų Europoje vidaus, užsienio ir saugumo politikos kontrolę“, ir sakė, kad šį regioną Maskva laiko savo „privilegijuotos interesų sferos“ dalimi.
„Kaip sovietiniais laikais kontrolei pareikšti naudojamos įprastinės ir hibridinės priemonės“, – AP sakė jis.
Rusija atmeta teiginius, kad ji bando destabilizuoti šias šalis ar įtraukti jas atgal į savo orbitą. Maskva Europos Sąjungos ir NATO nares, anksčiau priklausiusias Sovietų Sąjungai ar Varšuvos paktui, kaltina „rusofobija“ ir vadina svarbiomis Vakarų sankcijų, apribojusių Maskvos galimybes dalyvauti pasaulinėse kapitalo rinkose ir modernių technologijų importą, kurstytojomis.
G.Landsbergis atmetė susirūpinimą, kad Vašingtonas galėtų apleisti savo sąjungininkes Centrinėje ir Rytų Europoje.
„Neturime priežasčių abejoti savo artimiausiu transatlantiniu sąjungininku, – AP sakė jis. – Bideno administracija daugeliu progų akcentavo savo įsipareigojimą glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo sąjungininkėmis Europoje.“
Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius panašiai akcentavo, kad Vašingtonas „neabejotinai išlieka artimiausias sąjungininkas“ ir „vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant Europos saugumą“.
Prahoje veikiančio strateginių studijų centro „Institute of International Relations“ direktorius Ondrejus Ditrychas taip pat tikisi, kad J.Bidenas Ženevoje užims griežtą poziciją.
„Bidenas nėra naivus, net jei prieš šį viršūnių susitikimą administracija atrodo mėginanti rodyti inciatyvą, kad Rusija rimtai aptarinėtų strateginius klausimus, – sakė jis. – Nesirūpinčiau, kad rengiamas koks nors įtampos mažinimas, pakenksiantis Centrinės ir Rytinės Europos šalims.“
Tačiau kiti kalba ne taip optimistiškai.
„Reali priežastis nerimauti yra ta, kad Putiną per šį susitikimą galbūt gali padrąsinti tai, ką jis mato kitoje pusėje, todėl jis galėtų drąsiau stumti savo privalumus regione“, – sakė W.Rodkiewiczius.
