Vokietijos verslininkai yra daug investavę tiek Rusijoje, tiek kitur Rytų Europoje, įskaitant Ukrainą. Todėl nemažai didelių kompanijų vadovų vis labiau būgštauja, kad tolesnė padėties eskalacija gali pakenkti verslui ir visai Europos ekonomikai.
Anot „The Wall Street Journal“, lobizmas aktyvus – ir tai viena priežasčių, kodėl šalies kancleris Olafas Scholzas elgiasi gana atsargiai, nors ir sulaukia kritikos tiek iš Vašingtono, tiek iš kai kurių Rytų Europos šalių.
Tiesa, pareigūnai Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse privačiai kritikuoja Joe Bideno administraciją Vašingtone kurstant paniką bei didinant įtampą.
-
Kodėl ryžtingesnis požiūris į V.Putino Rusiją – sunkus iššūkis Vokietijai?
-
Nostalgija sovietams, parama Rusijai ir mėgstamas Putinas – Vokietija sunkiai atpažįsta Kremliaus propagandą
-
Žiniasklaida: Vokietijos įmonės iš anksto žinojo apie Rusijos dujų tiekimo į ES apribojimą
-
Kembridžo istorikas: „Vokietija jau atsibunda ir mato, koks yra V.Putino režimas“
-
„NY Times“: Vladimiras Putinas atliko namų darbus – sankcijos jam nebaisios
Tikina, kad nekenkia Vakarų vienybei
„Karinė eskalacija turėtų ekonominių pasekmių. Niekas nenori eskalacijos. Pirmenybė turėtų būti skiriama politinio konflikto išsprendimui“, – trečiadienį per spaudos konferenciją teigė „Siemens Energy“ vadovas Christianas Bruchas.
Ant kortos pastatyta daug. Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius Vokietija į Rusiją prekių eksportavo už 25 mlrd. eurų – 15 proc. daugiau nei per tokį pat laikotarpį 2020-aisiais. Importo apimtys padidėjo 48 proc. – iki 29 mlrd. eurų.
Ch.Bruchas, beje, vadovauja ne tik „Siemens Energy“, bet ir Vokietijos verslo Rytų komitetui – lobistinei grupei, atstovaujančiai Rusijoje ir Rytų Europos šalyse veikiančioms šalies kompanijoms.
Komitetas susitikimus su V.Putinu rengia kiekvienais metais. Tik pernai pokalbis buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos.
Šis komitetas atsisako atskleisti, kurie jo nariai dalyvaus planuojamame susitikime su V.Putinu. Tačiau organizacijai priklauso daugelio didžiųjų Vokietijos įmonių – „Siemens“, „Bayer“, „Deutsche Bank“ – SAP, „Volkswagen“ – atstovai.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad komitetas susitikimus su V.Putinu rengia kiekvienais metais. Tik pernai pokalbis buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos.
Komiteto vadovas Michaelas Harmsas atmeta kaltinimus, esą Vokietija išduoda savo sąjungininkes Vakaruose ir žiūri tik savo ekonominių interesų – jo teigimu, organizacijos atstovai kalbasi su aukšto rango politikais tiek Maskvoje, tiek Kijeve.
„Siunčiame signalą Rusijos pusei, kad toks pajėgų telkimas, kokį matome dabar, nepadeda mūsų ekonominiams santykiams – kad reikia daryti viską ir mažinti įtampą“, – „The Wall Steet Journal“ tvirtino M.Harmsas.
Jis taip pat nesutiko, kad susitikimas su V.Putinu tokiu metu, kai NATO šalys narės stengiasi demonstruoti vienybę, būtų tik naudingas Rusijos lyderiui.
Galinga lobistinė grupė
Vokietijos verslo Rytų komitetas buvo įkurtas dar 1952 metais, o tuo pasirūpino tuometis kancleris Konradas Adenaueris. Visgi tik trečiajame tūkstantmetyje organizacija virto galinga lobistine jėga.
Anot stebėtojų, tai – Klauso Mangoldo, vadovavusio Komitetui 2000-2010 metais, nuopelnas. Šis buvęs „Daimler“ vadovas glaudžiai susijęs su keliais Rusijos oligarchais.
Knygą apie šį Komitetą parašęs istorikas Svenas Jüngerkesas pasakoja, kad organizacija visada siekė skatinti sklandžius verslo ryšius su Rusija ir kitomis rytinėmis valstybėmis.
Esą dažnai pasitelkiamas moto „Wandel durch Handel“ – „pokyčiai prekybos dėka“. Manoma, kad autoritariniai režimai gali tapti labiau demokratiški su jais prekiaujant.
Tiesa, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir šaliai buvo paskelbtos sankcijos, Komiteto vadovas Eckhardas Cordesas ir tuometis „Siemens“ vadovas Joe Kaeseras sukėlė skandalą, kai nuvyko į Maskvą. J.Kaeseras susitiko su V.Putinu ir papozavo nuotraukai.
