Kai streso mažiau: Japonijoje per pandemiją pagerėjo liūdna statistika

Toks statistinis krytis – didžiausias per penkerius pastaruosius metus, nors baimintasi, kad naujojo koronaviruso pandemija kaip tik didina streso lygį, o pristabdžius viešąjį gyvenimą ne visu pajėgumu veikia ir įvairios emocinės pagalbos linijos.

Manoma, kad mažesnį savižudybių skaičių lemia tai, jog žmonės leidžia daugiau laiko namuose su savo artimaisiais. Be to, daug mažiau žmonių vyksta į darbovietes, taip pat atidėta mokslo metų pradžia.

Japonijoje per pandemiją ne padaugėjo, o sumažėjo streso

+7

Šių balandį Japonijoje iš gyvenimo pasitraukė 1455 asmenys – 359 mažiau nei tą patį praėjusių metų balandį.

Tiesa, savižudybių Japonijoje, kuri prieš du dešimtmečius ryžtingai pasižadėjo kovoti su šia liūdna epidemija, mažėja jau nuo 2003 metų. Tada per 12 mėnesių nusižudė 34 tūkst. žmonių.

Praėjusiais metais tokių incidentų užfiksuota jau tik kiek daugiau nei 20 tūkst., tačiau prasidėjus koronaviruso protrūkiui imta baimintis, kad laukia nauja savižudybių banga. Taip neatsitiko.

Patvirtintų užsikrėtimų pikas Japonijoje buvo pasiektas balandžio viduryje, kai kasdien buvo pranešama apie 500 naujų infekcijų. Vyriausybė balandžio 16-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį.

Nors suvaržymai buvo švelnesni nei kitose valstybėse, vyriausybė griežtai rekomendavo žmonėms dirbti iš namų, jei tai įmanoma. O tai, be kita ko, pakenkė emocinę pagalbą teikiančios organizacijoms – telefono linijos buvo arba uždarytos, arba atviros vos kelias valandas per dieną.

„Scanpix“ nuotr./Koronaviruso atvejų skaičius Japonijoje gerokai išaugo

Be to, nors savižudybių pastaraisiais metais mažėjo, jų skaičius kaip tik augo tarp vaikų. Japonų ekspertai teigia, kad šalies mokyklose labai padaugėjo patyčių.

Ypač sunkus metas būna mokslo metų pradžia. Japonijoje ji – balandį. Tačiau dėl pandemijos startas mokyklose buvo atidėtas, o tai, anot specialistų, greičiausiai padėjo išgelbėti kažkiek gyvybių – bent laikinai.

„Mokykla kai kuriems jauniems žmonėms reiškia didelį spaudimą. Tačiau šį balandį tokio spaudimo nėra, – pabrėžė buvęs pagalbos telefonu linijas vienijančios federacijos „Inochi-no-Denwa“ vadovas Yukio Saito. – Namuose, būdami su šeima, jie jaučiasi saugūs.“

Jei ekonominė depresija užsitęs, savižudybių neabejotinai padaugės – ir smarkiai.

Anot Y.Saito, Japonijos suaugusieji savo ruožtu per dideles krizes ar gamtines katastrofas paprastai apie savižudybes negalvoja – taip buvo ir 2011 metais, kai šalį supurtė žemės drebėjimas, užtvindė cunamis ir sukrėtė avarija Fukušimos atominėje elektrinėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iš trečiojo reaktoriaus kylantys dūmai Fukušimos-1 atominėje elektrinėje.

Taip pat pastebima, kad gerokai mažiau žmonių važiuoja į darbovietę, kur dažniausiai sėdi labai ilgai. Ekspertų teigimu, tai irgi prisidėjo prie mažesnio savižudybių skaičiaus.

Tiesa, Japonijos, kaip ir kitų Vakarų šalių, ekonomikos dar laukia pagrindiniai sukrėtimai. Pasak Y.Saito, jei ekonominė depresija užsitęs, savižudybių neabejotinai padaugės – ir smarkiai.