Nuomonių apklausos rodo, kad balsavimas persikels į antrąjį turą vasario 12 dieną, kadangi nė vienas iš pagrindinių pretendentų pakeisti antrąją kadenciją baigiantį prezidentą Niką Anastasiadį neturėtų surinkti pakankamos balsų daugumos.
Nikosijos universiteto politikos ir istorijos mokslų profesorius Hubertas Faustmannas šį balsavimą pavadino „keistenybe, nes trys pirmaujantys kandidatai yra dabartinio prezidento bendražygiai“.
Analitikai teigia, kad 561 tūkst. registruotų šalies rinkėjų vienas svarbiausių veiksnių greičiausiai bus kampanijos pažadai įveikti korupciją ir pagerinti ekonomiką.
Be to, rinkėjai „tikisi... didesnio susidomėjimo paprastais šios šalies žmonėmis“, sakė 77-erių pensininkas Georgas Jojorkusas.
Nuo 1974-ųjų, kai Turkijos pajėgos, atsakydamos į Graikijos remtą perversmą, okupavo šiaurinį salos trečdalį, Kipras yra padalytas į dvi dalis.
Buvęs salos užsienio reikalų ministras, 49-erių Nikas Kristodulidis , kurį remia centristinės partijos, užimančios griežtą poziciją derybų dėl suvienijimo klausimu, naujausiose nuomonių apklausose tvirtai pirmauja, tačiau to nepakanka, kad jau dabar nukonkuruotų savo varžovus.
Tikėtina, kad antrajame ture jam iššūkį mes komunistų partijos AKEL remiamas 66-erių technokratas Andrėjas Mavrojanis arba valdančiųjų konservatorių DISY lyderis, 61-erių Averofas Neofitas.
Naujajai vyriausybei teks spręsti tokias problemas kaip didėjančios energijos kainos, nesutarimai darbo klausimais ir pasaulinės recesijos akivaizdoje patiriami ekonomikos sunkumai.
Praėjusiais metais infliacija Kipre pasiekė aukščiausią per keturis dešimtmečius lygį – 10,9 procento. Tai supurtė šalies pramonę ir sausio 26-ąją išprovokavo retą visuotinį streiką dėl reikalavimų didinti darbo užmokestį.
Nikosijoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „Sapienta Economics“ direktorė Fiona Mullen teigė, kad „skubiausia problema bus išspręsti... aukštas kainas“, konkrečiai – elektros energijos.
Plačiai paplitusi korupcija
Neseniai kilęs pasų išdavimo už grynuosius pinigus skandalas suteršė N.Anastasiadžio, kuris traukiasi po 10 metų valdymo, vadovaujamos vyriausybės reputaciją.
Atlikus viešą tyrimą prieita prie išvados, kad pagal dabar jau nebeveikiančią programą reikalavimų neatitinkantiems investuotojams neteisėtai buvo išduodami Kipro pasai, suteikiantys jiems galimybę patekti į Europos Sąjungą.
„Pagrindinės kampanijos temos yra susijusios su korupcijos problema, kandidatams arba jų rėmėjams bandant kaltinti oponentus dėl to, kas šalyje yra plačiai paplitusi problema“, – naujienų agentūrai AFP sakė F.Mullen.
Su DISY ryšius nutraukęs ir kaip nepriklausomas kandidatas į postą pretenduojantis N.Kristodulidis bei kiti du pagrindiniai kandidatai taip pat pažadėjo imtis veiksmų dėl nelegalios migracijos.
Nikosijos teigimu, 6 proc. iš 915 tūkst. žmonių, gyvenančių graikiškai kalbančiuose šalies pietuose, yra prieglobsčio prašytojai, o tai – rekordinis skaičius visoje ES.
Remiantis bloko duomenimis, spalį Kipras buvo antras pagal naujų prieglobsčio prašytojų skaičių, tenkantį vienam gyventojui.
Kandidatai pažadėjo mažinti neišnagrinėtų prašymų skaičių ir atgrasyti prieglobsčio prašytojus.
Tuo metu H.Faustmannas teigė, kad tarp visų trijų pagrindinių pretendentų yra tik nedideli skirtumai.
Anot profesoriaus, jie žada „daugiau nuveikti migrantų grąžinimo, sienų kontrolės ir didesnės ES pagalbos srityse“.
48-erių Alexandru Gubrenu, Nikosijoje įsikūrusios parduotuvės rumunų kilmės vadybininkas, AFP sakė norintis, kad „kitas prezidentas vertintų žmones, kurie atvyksta čia pradėti naujo gyvenimo“.
„Gilus įšalas“
Kitas būsimo prezidento uždavinys bus atnaujinti daugiau nei penkerius metus krizę išgyvenančias taikos derybas su beveik niekieno nepripažįstama Šiaurės Kipro Turkų Respublika.
Nuo tada, kai 2017-aisiais žlugo Jungtinių Tautų remtos derybos Šveicarijoje, reikalai į priekį nepasistūmėjo, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas praėjusį mėnesį sakė, kad perspektyvos pasiekti bendrą sutarimą kol kas neaiškios.
Anot F.Mullen, tokios pastabos atspindi tarptautinės bendruomenės neviltį.
„Kipro problema yra giliame įšale, – teigė ji. – Nematau, kad ji iš ten ištrūktų.“
H.Faustmannas sutiko su jos vertinimu, kartu pažymėdamas, kad būtent šis klausimas atsiremia į didžiausius politinius skirtumus tarp pirmaujančių kandidatų.
Pasak jo, „tai blogiausias laikotarpis“ įstrigusioms taikos deryboms.
„Tai ilgiausias laikotarpis, kai nebuvo tiesioginių derybų. Nuotaikos labai pesimistinės“, – sakė jis.
A.Mavrojanis, nuo 2013 metų iki pernai buvęs „griežtosios linijos“ vyriausiuoju N.Anastasiadžio derybininku ginant Kipro graikų pusę, „dabar laikosi nuosaikesnių pozicijų“, kad atitiktų AKEL partijos liniją, kalbėjo H.Faustmannas.
N.Kristodulidis, 2018–2022 metų laikotarpiu ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas, laikomas vanagiškai nusiteikusiu asmeniu ir norėtų, kad ES imtųsi veiksmų izoliuoti Turkiją.
Visgi H.Faustmannas teigė nesitikintis didesnių politinių pokyčių dėl atsako į Maskvos karą prieš Ukrainą.
„Visi trys yra proeuropietiški ir remia Vakarų sankcijas Rusijai, – sakė jis. – Sistema nebus sukrėsta.“
