Savaitgalį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotrauka laiško, kurį nueinantis prezidentas George'as H.W.Bushas 1993-ųjų sausio 20 dieną parašė išrinktajam prezidentui Billui Clintonui.
„Brangus Billai, ką tik įėjau į kabinetą ir pajutau tą patį nuostabos ir pagarbos jausmą, kurį jutau prieš ketverius metus. Žinau, kad ir tu tai pajausi. <....> Linkiu didelės laimės čia“, – rašė G.H.W.Bushas.
„Bus labai sudėtingų laikų, kuriuos dar labiau apsunkins kritika, kuri, galėsi manyti, yra neteisinga. Nemoku duoti gerų patarimų, tačiau neleisk kritikams tavęs atgrasyti ir nukreipti tave nuo tavo pasirinkto kelio. Dabar tavo sėkmė yra šalies sėkmė. Aš tave labai palaikau. Sėkmės, Billai“, – rašoma laiške.
Vėliau G.H.W.Bushas ir B.Clintonas tapo gerais draugais.
„Unikalus klubas“
D.Trumpas jungiasi prie mažo klubo pareigas ėjusių prezidentų, kurie siekė, bet nebuvo perrinkti antrai kadencijai. Tokių JAV istorijoje yra vos devyni.
„Trumpas jungiasi prie tikrai unikalaus klubo, o tos patirties unikalumas tik padidina jau egzistuojančias įtampas. Prezidentams, kurie gali nusileisti greitai, be pykčio, be kartėlio, svarbu nustatyti toną apie tai, ką daro demokratija ir demokratiškos tautos“, – „ABC News“ sakė prezidentų istorikė Leah Wright Rigueur.
Rinkimų naktį keliose svyruojančiose valstijose pirmavęs D.Trumpas nepagrįstai paskelbė laimėjęs rinkimus. Kai pradėjus skaičiuoti paštu atkeliavusius biuletenius ėmė augti J.Bideno pranašumas, įrodymų nepateikęs prezidentas tikino, kad buvo sukčiaujama.
Šeštadienį žiniasklaidai paskelbus, kad prezidentu buvo išrinktas J.Bidenas, D.Trumpas tviteryje vėl rašė laimėjęs rinkimus.
Pasak L.W.Rigueur, nors prezidentų pralaimėjimo pripažinimo kalbos ne visada buvo tradicija, o daug rinkimų buvo nuožmūs, nė vieno iš prezidentų elgesio po rinkimų negalima lyginti su D.Trumpo veiksmais.
„Donaldo Trumpo atvejis toks neįprastas, nes jis niekada nesakė, kad pripažins pralaimėjimą“, – sakė L.W.Rigueur ir pridūrė abejojanti, kad jis kada nors pasakys „nelaimėjau“.
Net po nuožmių varžybų tarp respublikono George'o W.Busho ir demokrato Alo Gore'o 2000 metais, kai Floridoje buvo perskaičiuojami balsai, o nežinomybė ir chaosas tęsėsi 36 dienas, A.Gore'as nusileido G.W.Bushui laimėjus Floridos rinkikų balsus.
„Priimu galutinumą rezultatų, kurie bus ratifikuoti kitą pirmadienį Rinkikų kolegijoje, – sakė jis. – O šiąnakt, dėl mūsų žmonių vienybės ir demokratijos stiprybės, pripažįstu pralaimėjimą.“
Demokratas Ilinojaus gubernatorius Adlai Stevensonas pasakė pirmąją JAV istorijoje per televiziją nacionaliniu mastu rodytą pralaimėjimo kalbą po to, kai didele balsų persvarą pralaimėjo respublikonui Dwightui D.Eisenhoweriui.
Prieš atsirandant televizijai, demokratas Niujorko gubernatorius Alas Smithas 1928 metais pasakė pirmąją per radiją transliuotą pralaimėjimo kalbą po to, kai rinkimuose nusileido respublikonui Herbertui Hooveriui.
Kai perrinkimo siekęs H.Hooveris 1932 metais pralaimėjo demokratui Franklinui Rooseveltui, jis pralaimėjimą pripažino naujajam prezidentui nusiuntęs telegramą, kurioje linkėjo „sėkmingiausios administracijos“. H.Hooveris telegramą užbaigė „dėl visų bendro tikslo“ siūlydamas savo pagalbą.
Kiti pareigas ėję ir nesėkmingai perrinkimo siekę prezidentai – Jimmy Carteris, 1980 metais pralaimėjęs respublikonui Ronaldui Reaganui, G.H.W.Bushas, 1992 metais pralaimėjęs B.Clintonui, ir, panašu, šiemet J.Bidenui pralaimėjęs D.Trumpas.
1980-ųjų lapkričio 5-ąją sakydamas kalbą J.Carteris pripažino, kad pralaimėjimas yra „skausmingas“, tačiau sakė vertinantis „sistemą, kuri leidžia žmonėms laisvai pasirinkti, kas jiems vadovaus ateinančius ketverius metus“.
Nueinantis prezidentas su rėmėjais pasidalijo telegrama, kurią nusiuntė R.Reaganui: joje pasveikino naująjį Baltųjų rūmų vadovą ir pažadėjo paramą užtikrinant sklandų pereinamąjį laikotarpį.
Pasak L.W.Rigueur, pralaimėjimo pripažinimas yra „gero tono ženklas“, o dėl „prezidentavimo svorio tai nėra kas nors nereikšmingo“.
Jis pridūrė nerimaujanti dėl galimybės, kad D.Trumpas nepripažins pralaimėjimo, „o todėl, kad rinkimai buvo itin skaldantys, ir, atsižvelgiant į tai, kad už jį balsavo 70 mln. žmonių, jis turėtų jiems demonstruoti gerą ir padorų elgesį, tačiau to nedaro“.
