Irano pilotai skuba į dangų pakelti savo naikintuvus, tačiau kai jie tai padaro, jau per vėlu – Izraelio naikintuvai spėjo pasišalinti.
Izraelis viliasi, kad nusprendus smogti Iranui, viskas vyktų pagal aukščiau aprašytą scenarijų. Tačiau ar sunaikinti branduolinius Irano objektus Izraeliui būtų taip pat paprasta, kaip 1981 metais Irake ir 2007 metais Sirijoje?
Izraelio ir užsienio ekspertai vieningai sutaria – tikrai ne, rašo CNN. Jie numato kur kas sudėtingesnį scenarijų. Skaičiuojama, kad išpuolyje prieš Iraną dalyvautų daugiau nei 100 Izraelio lėktuvų – pradedant naikintuvais ir baigiant degalų lėktuvais. Jie būtų priversti įveikti šimtus kilometrų ir subombarduoti maždaug aštuonis taikinius Irane.
Irake ir Sirijoje Izraelis turėjo sunaikinti tik po vieną objektą, o Teherano branduoliniai objektai išsibarstę skirtingose šalies dalyse. Vienas iš objektų palaidotas po storu betono sluoksniu. Kitas – kalnuose. Visus šiuos objektus saugo raketos žemė-oras ir elektroninės karinės sistemos.
Be to, šie taikiniai yra gerokai toliau nuo Izraelio nei taikiniai Irake ar Sirijoje. Dar daugiau, tam, kad pasiektų savo tikslą – užkirstų kelią numanomam Irano siekiui pasigaminti branduolinį ginklą – Izraeliui gali tekti sunaikinti daug daugiau taikinių.
Vienas iš objektų palaidotas po storu betono sluoksniu. Kitas – kalnuose.
„Irano branduolinių objektų bombardavimas būtų labai sudėtingas, – įsitikinęs Izraelio Nacionalinio saugumo studijų instituto direktoriaus pavaduotojas, buvęs pulkininkas Ephraimas Kamas. – Tai būtų itin didelio masto operacija, daug didesnė nei ta, kurią Izraelis prieš 30 metų įvykdė Irake.“
Iraną Izraelis veikiau pultų naikintuvais „F-15I“ ir „F-16I“, nei iš povandeninių laivų paleistomis raketomis, įsitikinę politikos apžvalgininkai. „Norint padaryti didelę žalą branduoliniams objektams, reikia naudoti nepaprastai tikslius ginklus, – kalbėjo E.Kamas. – Nemanau, kad raketos yra pakankamai tikslios.“
Pasak Londone įsikūrusios gynybos analizės grupės „Jane's“, Izraelis turi vieną eskadroną maždaug 25 „F-15I“ naikintuvų, kurie yra panašūs į ketvirtosios kartos JAV sunkųjį dviejų reaktyvinių variklių naikintuvą „F-15 Eagle“. Žydų valstybė šiuos savo naikintuvus vadina „Raam“ arba „Griaustinis“. Tel Avivas taip pat turi keturis eskadronus naikintuvų „F-16I“, kurie yra izraelietiška amerikiečių naikintuvų „F-16 Fighting Falcon“ versija. Šie Izraelio naikintuvai vadinami „Suefa“ arba „Audra“.
Žydų naikintuvai nepasiektų didžiosios dalies taikinių Irane, taigi juos tektų lydėti degalų lėktuvams, gabenantiems degalus ir turintiems degalų perpylimo į skrendančius orlaivius įrangą, teigia Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (TSSI) atstovas Douglasas Barrie. Izraelis turi mažiausiai septynis degalų lėktuvus „KC-707“, kuriuos galėtų panaudoti šiam tikslui.
Šalis taip pat turi mažiausiai keturis degalų užpildymo lėktuvus „KC-130H“ – didžiulio „Hercules“ lėktuvo versijas – tačiau manoma, kad jų Izraelis nenaudotų, mat nedidelis šių lėktuvų greitis reikštų, kad naikintuvai taip pat turėtų sulėtinti savo greitį, o taip tik būtų naudojamos didesnės degalų sąnaudos.
Smogiamasis naikintuvas skristų apginkluotas valdomomis aviacijos bombomis „GBU-28“. T.y. 2 268 kilogramais sprogmenų, skirtų po žeme esantiems objektams sunaikinti.
Kiekvienas „F-15I“ naikintuvas skraidintų iki trijų valdomų aviacijos bombų, priklausomai nuo to, ar naikintuvas pritaikytas skraidinti didžiausią įmanomą skaičių sprogmenų, ar didžiausią įmanomą degalų kiekį.
Amerikos kariuomenė turi dar galingesnį „superginklą“ – 13 tūkst. 607 kilogramų bombą „GBU-57“, tačiau „nėra jokių požymių, kad izraeliečiai būtų kreipęsi į amerikiečius dėl šio ginklo“ ar kad Izraelis turėtų „B-2“ ar „B-52“ bombonešius, reikalingus šiam ginklui gabenti.
Kaip ir kiti ekspertai, savo analizę D.Barrie grindžia prielaida, kad Izraeliui nusprendus smogti Iranui, jis tai darytų be Amerikos pagalbos.
Žydų valstybė iš pradžių taikytųsi į mažiausiai keturis taikinius Irane, teigia „Jane's“ branduolinių ginklų ekspertė Emily Chorley. Į urano sodrinimo gamyklas Natanze ir Forde, urano konversijos gamyklą Isfahane ir Arako branduolinį reaktorių.
Žydų valstybė iš pradžių taikytųsi į mažiausiai keturis taikinius Irane.
Isfahano gamykla ir Arako branduolinis reaktorius yra „gan pažeidžiami oro išpuoliams“, sakė E.Chorley, mat šie objektai yra pastatyti žemės paviršiuje. Tačiau Irano viduryje esanti urano sodrinimo gamykla Natanze palaidota dešimt metrų po žeme ir po šešiais metrais betono. Todėl prasiskverbti iki šio objekto – labai sudėtinga.
Netoli šventojo Komo miesto esančią Fordo gamyklą pasiekti dar sudėtingiau, nes saugantis galimų antskrydžių ji paslėpta giliai kalne. Valdomas aviacijos bombos susprogdinimas šią gamyklą padarytų net mažiau pažeidžiamą, pažymėjo E.Chorley, nes sugriovus įėjimą į ją, bet nesunaikinus joje esančių įrenginių, gamykla paprasčiausiai būtų apsaugota nuo kitų bombardavimų.
„Abejoju, ar Izraelis yra pajėgus sunaikinti šią gamyklą per oro išpuolį, – sakė ekspertė. – Sunaikinti tik Natanzą ir Araką, nesunaikinus Fordo – rizikos nevertas žingsnis.“ Fordo gamykloje uranas prisodrinamas iki aukštesnio lygio nei kitose gamyklose.
Visus keturis minėtus taikinius saugo „S-200“ ir „Hawk“ žemė-oras raketų baterijos, sakė E.Chorley kolega Jimas O'Halloranas. Jis taip pat pažymėjo, kad norėdamas „apsisaugoti nuo atsakomojo raketų išpuolio“ prieš Izraelį, Tel Avivas turėtų ir mažiausiai du antraeilius taikinius Irane – Tabrizo ir Imamo Ali bazes šalies vakaruose.
Izraelis taip pat gali bandyti smogti prieštaringai Parchino karinei teritorijai Teherane ir Bidganeho karinei bazei, kurioje praėjusių metų lapkritį įvyko mįslingas sprogimas. Taigi iš viso Izraelis gali būti numatęs aštuonis potencialius taikinius Irane.
Vienintelis pripažintas Irano civilinis branduolinis reaktorius, E.Chorley nuomone, yra saugus. Smogiant Bušero atominiam reaktoriui būtų rizikuojama branduoline tarša ir tuo, kad per išpuolį žūtų čia dirbantys Rusijos darbuotojai. Tai, be jokios abejonės, įsiutintų Maskvą.
Izraelis turi tris potencialius išpuolio maršrutus, teigia „Jane's“ ekspertai. Šiaurinis kelias eitų per Turkiją. Tačiau Ankaros ir Tel Avivo santykiai yra įtempti. Pietinis maršrutas – per Saudo Arabiją. Nors pastaroji baiminasi, kad jos konkurentas Iranas pasigamins branduolinę bombą, tačiau yra ir atvirai priešiška Izraeliui.
Centrinis maršrutas būtų trumpiausias – eitų per Jordaniją ir Iraką. Jordanija su Izraeliu palaiko taikius santykius, tačiau nėra jokių garantijų, kad Jordanija formaliai duotų Izraeliui leidimą skristi per savo teritoriją.
Tuo tarpu Irako oro pajėgos „negali užkirsti kelio suvereniteto pažeidimams“, pažymėjo „Jane's“ analitikas Charlesas Hollosi. Šis faktas paverčia Iraką „labiausiai tikėtina vieta degalų papildymui ore“.
Izraeliui taip pat tektų nuspręsti, kokiame aukštyje naikintuvams skristi į Iraną. Skridimas aukščiau apsaugotų juos nuo šalių, per kurias jie skristų, apsaugos, tačiau taip lėktuvai greičiau patektų į Irano radarą.
D.Barrie abejoja, ar iraniečiai pastebėtų naikintuvus, atskrendančius iš taip toli. „Neįsivaizduoju, kad jie galėtų pastebėti šiuos lėktuvus prieš dvi valandas. Izraeliečiai žūtbūtinai stengtųsi jiems suteikti kaip įmanoma mažiau laiko. Jie stengsis užsitikrinti, kad jų naikintuvai išliktų žemiau radaro kaip įmanoma ilgiau“, – sakė specialistas.
D.Barrie priminė karinę Izraelio sėkmę bombarduojant numanomą branduolinį objektą Sirijoje 2007-aisiais. „Ar gali izraeliečiai ir iraniečius nustebinti taip, kaip jie tai padarė su sirais 2007-aisiais? Kai turi tris ar keturis taikinius – tai daug sudėtingiau“, – pažymėjo jis.
Irano oro pajėgos turi amerikiečių pagamintus naikintuvus „F-14 Tomcat“, kuriuos šalis įsigijo valdant šachui, kurio režimas buvo nuverstas 1979 metais. Taip pat ir rusų gamybos „MiG-29“.
„Izraelis išlieka pranašiausia oro pajėga regione. Žydų valstybė turi ne tik gerą techniką, bet ir ilgai bei daug ruoštus karininkus, – kalbėjo D.Barrie. – Turimos įrangos amžiaus ir kokybės prasme, Iranas yra akivaizdžiai prastesnėje padėtyje. Tačiau šalies kariai taip pat sunkiai ruošiasi ir bus motyvuoti. Nustebčiau, jei izraeliečiai nepakankamai įvertintų iraniečius.“
