Policija tiek jam, tiek šaliai pernai paaiškino, kad Davidas Dragičevičius buvo narkomanas ir vagis, o jį nužudė nusikaltėlių gauja. Dar viena oficiali versija – kad Davidas nusižudė.
Velionio tėvas, 49 metų Davoras su tokiomis teorijomis nesutiko ir ėmė protestuoti.
Tiesa, dabar jo viešumoje nematyti jau nuo gruodžio 30-osios, kai vyras dirigavo tūkstančių žmonių protestui Banja Lukoje – faktinėje autonominės Serbų Respublikos sostinėje.
Teisingumo paieškos
Tada D.Dragičevičius su kitais reikalavo vidaus reikalų ministro Dragano Lukačo atsistatydinimo, bet vietos žurnalistai matė, kaip jį nusivijo civiliniais drabužiais vilkintys policininkai.
Bosnijos serbų policija yra išdavusi D.Dragičevičiaus arešto orderį – esą jis kursto smurtą ir kelia grėsmę viešajam saugumui. Pats bėglys pirmadienį apsireiškė feisbuke, kur vaizdo žinute paskelbė: „Aš ne pabėgau, o slapstausi. Taikiai ir išdidžiai tęskite kovą.“
Šimtai D.Dragičevičiaus šalininkų jau daug vakarų naktimis budi prie Banja Lukos katedros, o žmones neramiai stebi saugumo pajėgos.
Įtampa smarkiai padidėjo gruodžio 25-ąją, kai riaušių policija išvaikė protestuotojų stovyklą ir sulaikė kelis demonstrantus, kurie nepaisė draudimo burtis į mitingą.
Aktyvistai dabar kas vakarą uždega žvakeles Kristaus Išganytojo katedroje, apsikeičia gandais apie policijos veiksmus ir pasidalina patarimais, kaip atsakyti į tardytojų klausimus apie D.Dragičevičiaus slapstymąsi.
Naktiniams budėjimams vadovauja buvusi D.Dragičevičiaus žmona Suzana Radanovič. Ji irgi kaltina valdžios pareigūnus dangstant Davido žudikus ir trukdant tyrimui.
„Jie manęs nepalauš. Jie manęs neišgąsdins. Mane į priekį veda mano vaikas“, – praėjusią savaitę pareiškė S.Radanovič, nors ir pripažino, kad pavasarinis padrikas ir gedulu persmelktas pagalbos prašymas virto politine kova.
Iššūkis ir galvos skausmas M.Dodikui
Dabar protestuotojai yra iššūkis autoritarui Miloradui Dodikui – ilgamečiam Serbų Respublikos lyderiui, kuris nuo spalio rinkimų atstovauja serbams iš trijų narių sudarytam Prezidiumui.
M.Dodiko vadovaujamas Nepriklausomų socialdemokratų aljansas kontroliuoja visą autonominį serbų regioną – saugumo ir žvalgybos tarnybas, teismus, žiniasklaidą. Politikas yra viešai paskelbęs savo tikslą atskelti Serbų Respubliką nuo Bosnijos ir Hercegovinos.
Pačioje šalyje, prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo žiaurių etninių karų, žmonėms gyventi vis dar sunku. Jaunimo nedarbo lygis didžiausias Europoje, o religinis ir etninis susiskaldymas nemažėja.
Pagal 1995-ųjų taiko susitarimą valstybė buvo padalinta į dvi autonomines dalis – Serbų Respubliką (ją kontroliuoja M.Dodikas, – red.) bei Bosnijos ir Hercegovinos federaciją, taip pat vadinamą Bosnių-Kroatų Federacija.
S.Vaskovičius: „Dodikas yra kaip caras, kurį išgąsdino tėvas, reikalaujantis paaiškinti, kodėl jo sūnus nebegyvas.“
Vis dėlto D.Dragičevičiaus šalininkai nusiteikę peržengti visas šalį skaldančias linijas.
Solidarumą su vyru protestuotojai reiškė ne tik Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet ir Serbijoje bei Kroatijoje. Feisbuko grupei „Teisingumas Davidui“ (Pravda za Davida) priklauso beveik 40 tūkst. vartotojų.
Pats M.Dodikas tvirtina, kad policija niekuo neprisidėjo prie Davido žūties. Politiko teigimu, demonstracijas kursto opozicija ir Sarajeve dirbantys Vakarų šalių diplomatai.
„Gatvė nediktuos politinių sprendimų Serbų Respublikai“, – gruodį per vieną spaudos konferenciją pabrėžė M.Dodikas.
„Jis yra kaip caras, kurį išgąsdino tėvas, reikalaujantis paaiškinti, kodėl jo sūnus nebegyvas“, – taip apie M.Dodiką atsiliepė vietos žurnalistas ir tinklaraštininkas Slobodanas Vaskovičius.
Garsiai pasakė tai, ką kiti tik galvojo
Kad dingo jo sūnus Davidas, D.Dragičevičius policijai pranešė pernai kovo 21-ąją. Po šešių dienų jaunuolio kūnas buvo rastas prie vieno upokšnio.
Dragičevičių šeima įtaria, kad Davidą galėjo pagrobti nežinomi, bet su policija ir vietos politikais susiję užpuolikai, kurie esą nukankino vaikiną bei įmetė jo kūną į vandenį.
Pareigūnai neigia bet kokias sąsajas su nusikaltimu – policija vykdo tebesitęsiantį tyrimą, o apie kokius nors areštus dar nepaskelbta.
Bet Banja Luka jau užvirusi. Tūkstantinės minios vis skanduoja reikalavimus įvykdyti teisingumą, o į viešumą stumiasi ir kitų jaunuolių, kurių žūtys nėra išaiškintos, tėvai.
Pavyzdžiui, Murizas Memičius teigia, kad policija nuslėpė, jog prieš trejus metus Sarajeve buvo nužudytas jo sūnus Dženanas. Pareigūnų oficiali versija – kad Dženanas žuvo automobilio avarijoje.
„Stebėtina tai, kad du teisingumo savo sūnums ieškantys tėvai išjudino daugiau pasipiktinimo įstatymų viršenybės stoka nei bet kuri politinė partija“, – dar gruodžio 25-ąją pastebėjo ES specialusis atstovas Bosnijoje ir Hercegovinoje Larsas Gunnaras-Wigemarkas.
D.Dragičevičiaus rėmėjai gi teigia, kad Davoras sugeba perteikti tai, kuo M.Dodiko vadovavimu autonomijai nėra patenkinti žmonės.
„Jis garsiai pasakė, ką mes visi galvojome, bet bijojome pasakyti – kad valdžia meluoja, – pareiškė aktyvistė Vanja Stokič. Valdžia manė, kad mes nurysime viską, ką jie mums atkiš, bet mes išdrįsime parodyti, jog taip nebus.“
Tiesa, 29 metų moteris pridūrė, kad žmonės dabar turbūt iš D.Dragičevičiaus viliasi per daug: „Taip, sutraukti tiek žmonių čia negali nė vienas politikas. Tačiau Davoras nori ne išspręsti visas mūsų problemas, o išsiaiškinti, kas ir kodėl nužudė jo sūnų.“
„Aš nesu mesijas. Aš nesu išganytojas. Puikiai suprantu, prieš ką kovoju – prieš visą valstybės aparatą. Nėra tokios šalies, kuri pripažintų žudžiusi. Nė vienos“, – pripažino ir pats D.Dragičevičius.
