Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vyriausybės išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų, teigdamos, kad jie iš tikrųjų yra žvalgybos agentai. Tačiau kitos vis dar išduoda vizas Maskvos pasiuntiniams, suteikdamos jiems galimybę patekti į Šengeno zoną ir nevaržomai judėti 24 iš 27 valstybių narių, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.
Praėjusią savaitę Praha išplatino dokumentą su idėjomis, kaip užkirsti tam kelią. Tai būtų aptariama 12-ame ES sankcijų Maskvai pakete, kurį valstybės narės dar turi patvirtinti.
Ši Vidurio Europos šalis pernai išsiuntė daugiau kaip 70 rusų dėl karo Ukrainoje ir įtariamo Rusijos dalyvavimo 2014 m. išpuolyje šaudmenų sandėlyje, per kurį žuvo du žmonės.
Dabar Čekija nori, kad Rusijos diplomatai gautų vizas ir leidimus gyventi, kurie leistų keliauti tik priimančiojoje šalyje, o ne visoje Šengeno erdvėje. Ji taip pat nori, kad ES pripažintų tik biometrinius pasus, kuriuos būtų sunkiau suklastoti arba susieti su suklastotomis tapatybėmis.
Praha ypač daug dėmesio skiria pareigūnams, kuriems Austrija išduoda vizas dirbti JT institucijose Vienoje ir kurie vėliau gali keliauti į Čekiją ar kitur.
„Į Čekijos teritoriją atvyksta [Rusijos karinės žvalgybos tarnybos] GRU ir kitų tarnybų agentų. Šengeno erdvėje tai kontroliuoti labai sudėtinga“, – sakė ES diplomatas.
Diskusijos dar tik pradedamos, o dėl sudėtingų teisinių klausimų mažai tikėtina, kad bet kokie pakeitimai bus įtraukti į šiuo metu svarstomą paketą.
Praėjusią savaitę Europos Komisija išsiuntė pasiūlymus Europos sostinėms, o vyriausybės vis dar diskutuoja dėl rusiškų deimantų draudimo ir griežtesnių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti Rusijos naftos kainų ribojimą.
Austrijos vyriausybė ir Komisija neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
