JAV gynybos departamento padalinio, kuriam pavaldūs Artimieji Rytai, duomenimis, Irano remiami husių sukilėliai Jemene surengė keturis išpuolius prieš tris tarptautiniuose vandenyse plaukiojančius komercinius laivus. Išpuoliai buvo vykdomi naudojant dronus ir kovai su laivais skirtas balistines raketas.
JAV karinis jūrų laivynas netoliese jau turėjo eskadrinį minininką „USS Carney“, kuriam pavyko numušti tris dronus. Kiti pataikė į taikinius, padarydami tam tikrą žalą, tačiau aukų nebuvo.
„Šie išpuoliai, – teigė Pentagonas, – kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir jūrų saugumui.“ Kitame pareiškime Pentagonas pridūrė, kad, jo nuomone, išpuoliams iš Jemeno „pritarė Iranas“.
Išpuolių vieta yra svarbi. Jos įvyko į šiaurę nuo strategiškai svarbaus Bab El Mandebo sąsiaurio – 32 km pločio kanalo, kuris skiria Afriką nuo Arabijos pusiasalio ir kuriuo kasmet praplaukia apie 17 000 laivų ir vyksta 10 proc. pasaulinės prekybos.
Kiekvienas laivas, plaukiantis per Sueco kanalą į Indijos vandenyną, turi kirsti šį sąsiaurį, esantį netoli Jemeno krantų.
Kas gi slypi už šių išpuolių ir koks tiksliai ryšys su Gazos Ruožu?
Didžiąją dalį apgyvendintų Jemeno dalių, įskaitant Raudonosios jūros pakrantę, kontroliavo genties kovotojų grupuotė, vadinamoji husių grupuotė, kuri 2014 m. pabaigoje nuvertė teisėtą, išrinktą Jemeno vyriausybę. Juos remia Iranas, kuris, kaip įtariama, tiekia jiems ginklus ir rengia mokymus, įskaitant dronų ir raketų technologijas, panašiai kaip „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libane.
Husių perversmas sukėlė katastrofišką pilietinį karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei devynerius metus, nusinešdamas tūkstančius aukų ir sukeldamas humanitarinę katastrofą. Iranas remia husius, o Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, remiami JAV ir Jungtinės Karalystės, 2015 m. pradėjo karą prieš juos, nesėkmingai siekdami atkurti tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę.
Per šį karą husiai paleido daugybę tolimojo nuotolio raketų ir dronų į taikinius Saudo Arabijoje, JAE ir Jemeno viduje, pataikydami į civilinius oro uostus, miestus ir naftos chemijos infrastruktūrą, taip pat į karinius taikinius.
Spalio 7 d. prasidėjus naujausiam Izraelio ir „Hamas“ konfliktui Gazos Ruože, husiai pareiškė remiantys, kaip jie vadina, „savo brolius Gazos Ruože“ ir paleido raketas bei bepiločius orlaivius į Eilatą ir kitus taikinius Izraelyje. Raketas ir dronus perėmė JAV karinio jūrų laivyno laivas „USS Carney“, juos numušdamas.
Tačiau husių grupuotė taip pat taikėsi į visus laivus, kurie, kaip įtariama, yra susiję su Izraeliu. Lapkričio mėn. jie sraigtasparniu išlaipino karius ant krovininio laivo „Galaxy Leader“ denio ir jį užėmė. Jie pažadėjo neleisti jokiems Izraelio laivams plaukti pro jų pakrantę, o sekmadienį paskelbtame pareiškime jų kariuomenės atstovas spaudai teigė, kad laivai, į kuriuos jie paleido raketas, buvo atakuoti, nes buvo „izraelietiški“. Izraelio kariuomenė neigė bet kokius savo vyriausybės ir laivų ryšius, tačiau žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad yra tam tikrų privačių komercinių ryšių su turtingais Izraelio verslininkais.
Vėliau JAV pareiškė, kad „svarsto visus tinkamus atsakomuosius veiksmus visapusiškai koordinuodama veiksmus su savo sąjungininkais ir partneriais“.
Praktiškai Vašingtonas nenorės dar labiau didinti įtampos regione, kuris jau ir taip yra sunerimęs dėl karo Gazoje padarinių. Tačiau jei husių judėjimas Jemene ir toliau šaudys raketas už savo sienų, galiausiai JAV gali nuspręsti, kad reikia imtis atsakomųjų veiksmų ir atakuoti tas raketų paleidimo vietas, sako BBC. Jei taip atsitiktų, kiltų pavojus, kad Iranas, kuris remia husių grupuotę, taip pat galėtų imtis atsakomųjų veiksmų, o tai galėtų sukelti košmarišką scenarijų – tiesioginį Irano ir JAV konfliktą. Kol kas abi šalys nori to išvengti.
