2014-ųjų kovą du Krymo gyventojai atvyko į traukinių stotį Sevastopolyje pasiimti siuntinio – Ukrainos vėliavų. Jie nedelsiant buvo sulaikyti – užrištos akys, rankos užlaužtos už nugaros, kasdien jiems teko patirti mušimus, žiaurius tardymus, elektrošoką. Stiprėjantys šauksmai už sienų leido suprasti, kad sulaikytųjų vis daugėjo.
Andrijus Ščekunas ir Anatolijus Kovalskis „Human Rights Watch“ organizacijai sakė manantys, kad tarp pagrobėjų buvo ir Rusijos saugumo tarnybų agentų – vietos kolaborantai juos vadino „rusų tyrėjais“. Vyrai buvo pagrobti 11 dienų – per jas Rusijos vadovaujami teroristai suorganizavo pseudoreferendumą, kuris tapo pretekstu aneksijai.
Okupuotas Krymas tapo žmogaus teisių pažeidimų skyle, tačiau nauja ataskaita suteikia šiek tiek vilties. Tarptautinė teisininkų komanda, dirbanti kartu su Ukrainos-JAV žmogaus teisių organizacija „Razom“, surinko „Human Rights Watch“, Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų tyrimus, taip pat – žurnalistų ir Krymo gyventojų parodymus ir paskelbė ataskaitą „Žmogaus teisės okupuotoje teritorijoje: Krymo atvejis“.
Neišnaudotas ginklas – teisinė sistema
68 puslapių ataskaitoje struktūruotai pateikiami aiškūs teisiniai patarimai Krymo gyventojams ir politikams, siekiantiems Rusiją nubausti už agresiją. Joje taip pat yra skiltis „Žmogaus teisių apsaugojimo gidas“, kuriame yra ir taikaus pasipriešinimo taktikos, įskaitant ir kai kurias, naudotas Sovietų Sąjungoje.
Su ataskaita dirbę teisininkai „The Daily Beast“ sakė, kad tarptautinė teisinė sistema – mažai išnaudotas resursas kovoje su Rusija.
„Rusija nepaklūsta tarptautinei teisei“, – sako teisininkas Matheus de Moura Sena. Jo teigimu, pradėti teisiniai veiksmai prieš Rusiją gali pakirsti investuotojų pasitikėjimą šalimi, ir vien tai gali padaryti milžinišką įtaką.
Ar gali verdiktai dėl „Jukos“ įkvėpti naujas bylas prieš Rusiją? Kita teisininkė Ivanna Bilych mano būtent taip. „Toks ir yra tikslas, – teigia ji. – Būtent tai ir mėginu pasakyti Krymo gyventojams.“
