Vyras, kuris sekmadienį pradėjo šaudyti muzikos koncerte Las Vegase, surengė kruviniausias masines šaudynes šiuolaikinės Amerikos istorijoje. Tačiau nors jo ataka išsiskyrė mirčių skaičiumi, ji nebuvo inovatyvi.
Atakos koncertuose, naktiniuose klubuose ar kino teatruose sukelia ypatingą baimę.
Gegužės mėnesį džihadistas Mančesteryje, Anglijoje, nužudė 22 žmones per Arianos Grande koncertą. 2015 m. lapkritį 89 žmonės žuvo per skerdynes „Bataclan“ koncertų salėje Paryžiuje, kur koncertavo „Eagles of Death Metal“. 49 žmonės žuvo, kai 2016-ųjų birželį „Pulse“ naktiniame klube pradėjo šaudyti užpuolikas.
Atakos koncertuose, naktiniuose klubuose ar kino teatruose sukelia ypatingą baimę, po išpuolio Mančesteryje rašė Alyssa Rosenberg. Išpuoliai oro uostuose yra siaubingi, pažymėjo ji, bet niekas laisvu metu nenusprendžia važiuoti į oro uostą – tai būna arba darbo vieta, arba stotelė. O mes patys pasirenkame eiti į koncertus, į filmus, sporto renginius ar restoranus, nes tai suteikia mums malonumo. Be to, pajuntame bendrumo jausmą su savo bendruomene.
Tas siaubas aiškus ne tik renginių lankytojams, bet ir užpuolikams. Nieko keisto, kad po žudynių „Bataclan“ salėje, per kurias koncertas parodytas kaip galimas šiuolaikinio teroro įrankis, buvo dar dvi mirtinos atakos koncertų metu – viena Jungtinėje Karalystėje ir viena JAV. Tikriausiai galima neabejoti, kad bus ir daugiau. Dėl to, kad teroristai ir kiti užpuolikai, kad ir kokius motyvus turėtų, mato, kokia taktika yra veiksminga, ir adaptuoja ją sau. Didelis žiniasklaidos dėmesys, kuris savaime yra išpuolių rengėjų tikslas, leidžia visiems sužinoti apie naudotus metodus ir taip gali nenorom padėti informuoti būsimus užpuolikus.
„Jungtinėse Valstijose mokyklų šauliai studijuoja kitus mokyklų šaulius, ypač Kolorado mokyklos, – po teroro aktų Paryžiuje „The Washington Post“ sakė terorizmo ekspertas Peteris Bergenas. – Taip pat yra ir su teroristais. Jie studijuoja tas taktikas, kurios pasiteisino anksčiau.“
Tuomet mokslininkas iš „Brookings Institution“ Willas McCantsas išreiškė nerimą, kad Paryžiaus išpuoliai paskatins pokyčius – teroristai pradės daugiau naudotis šaunamaisiais ginklais, o ne sprogmenimis. „Priešingai, nei gali atrodyti, kai kuri bombą, paprastai su tuo būna susiję daug žmonių, ir tau reikia nusipirkti medžiagų, kurių pirkimą stebi valdžia. Tad teisėsaugai yra paprasčiau nustatyti tokius asmenis ir sugriauti sprogdinimo planus“, – sakė jis „The Washington Post“.
Bene taikliausias naujų taktikų perėmimo pavyzdys – išpuoliai, kurie įvykdomi pasinaudojant transporto priemone. Tokių anksčiau beveik nebūdavo, tačiau po teroro akto Nicoje per pastaruosius dvejus metus teroristai ne kartą sėdo prie sunkvežimio ar automobilio vairo ne tam, kad jį susprogdintų, o tam, kad pačią transporto priemonę paverstų ginklu ant ratų. Taip nutiko Nicoje, Berlyne, Londone ir kitur.
Logika, slypinti už tokios taktikos, gana paprasta. Sustiprinus saugumą, lėktuvų užgrobimai tapo be galo sunkiai įgyvendinama užduotimi. Ginklus gali būti sudėtinga įsigyti – priklausomai nuo šalies. Bombos yra pavojingos ir gali būti neprognozuojamos. Tačiau automobilį ir minią žmonių gali susirasti beveik bet kas.
Tokia taktika pasinaudoti yra lengva – nereikia net keliauti į mokymų stovyklas Sirijoje ar išvis rizikuoti ir užmegzti ryšį su ieškomais teroristais.
Daug tokių atakų yra įvykdyta žmonių, kurie buvo deklaravę ištikimybę „Islamo valstybei“, tačiau paprastai jie neturėjo jokio tiesioginio kontakto su IS vadeivomis. Tokia taktika pasinaudoti yra lengva – nereikia net keliauti į mokymų stovyklas Sirijoje ar išvis rizikuoti ir užmegzti ryšį su ieškomais teroristais.
Tokiu metodu naudojasi ne tik islamistai teroristai. Birželio mėnesį prie mečetės į aptvarus rėžėsi sunkvežimis, kurio vairuotojas rėkė norintis nužudyti visus musulmonus. Kai džihadistų taktika pasirodo esanti efektyvi, ji nebelieka naudojama tik džihadistų.
Prieš šias taktikas – išpuolį surengti transporto priemone arba surengti šaudynes koncerte – buvo kita. „Hezbollah“ buvo savižudžių sprogdinimų pradininkai – 1983 m. surengė sprogdinimus Libane JAV ambasadoje ir JAV jūros pėstininkų barakuose.
Šis metodas palengva plito. „Hezbollah“ stovyklose treniravosi keli „Tamil Tiger“ kovotojai, ir jie šią idėja parsivežė į Šri Lanką, kur savižudžių sprogdinimai tapo labai dažni kruviname šalies pilietiniame kare. Po Rugsėjo 11-osios teroro aktų ir JAV invazijos į Afganistaną bei Iraką tokios atakos tapo dar dažnesnės.
Prieš savižudžių su sprogmenimis išpuolius buvo bombų automobiliuose banga. Po to, kai 1920 m. anarchistas taip surengė išpuolį Volstryte, ši taktika buvo perimta visame pasaulyje.
Nepaisant to, ar kažkas pasirenka smurto kelią dėl religinių įsitikinimų, rasinių nusistatymų ar dar kokių nors kitų motyvų, pats radikalizacijos procesas paprastai vyksta pagal nuoseklų ir nuspėjamą modelį. Ir skirtingi išpuolių rengėjai, nepaisant jų motyvų, pasisekimo ar vietos, ne tik tai turi bendro. Išsamūs įrašai apie išpuolius jiems suteikia žinių bazę, iš kurios jie gali pasisemti taktikų ir planuoti savo išpuolį.
