Teisinės diskusijos dėl per abi valstybes tekančių upių tarp Kinijos ir Kazachstano vyksta nuo 1998 metų. Tik 2009 metais Kazachstanui pagaliau pavyko šia tema padiskutuoti aukštesniu lygiu ir pereiti prie išsamesnio dviejų upių vandens pasidalijimo ir apsaugos klausimų. 2011 metais šalys susitarė, kad iki 2014 metų abi pusės vandens ištekliais dalinsis vienodai.
Irtyšiaus ilgis – 4 248 km, baseino plotas – 1 743 tūkstančiai kv. kilometrų. Ilio upė triskart trumpesnė, yra 1 439 km ilgio, mažesnis ir baseino plotas – 140 tūkst. kv. kilometrų. Abi pusės išteka Kinijos pusėje: Irtyšius ties siena su Mongolija, Altajaus kalnuose, Ilis – Tian Šanio kalnų šlaituose.
Ties Ilio upės ir Balchašo ežero baseinu gyvena šeštadalis visų kazachų, čia veikia penktadalis visų pramonės įmonių.
Iš Kinijos upės atiteka į Kazachstaną, Ilis įsilieja į Balchašo ežerą (vieną iš 13 didžiausių pasaulyje), o Irtyšius kerta Rusijos sieną ir įteką į Obės upę.
Kazachų vandens šaltinis
Ant Irtyšiaus upės krantų įsikūrę tokie Kazachstano miestai kaip Pavlodaras, Semėjus, Oskemenas ir kiti, jos vandenys tiekiami į Karagandą ir sostinę Astaną. Irtyšius geriamojo vandens šaltiniu yra 4 mln. kazachų. 70 km nuo Almatos, ant Ilio kranto veikia praėjusiame šimtmetyje pastatyta Kapchagai atominė elektrinė. Ties Ilio upės ir Balchašo ežero baseinu gyvena šeštadalis visų kazachų, čia veikia penktadalis visų pramonės įmonių.
2000 metais Kinijos valdžia patvirtino didelio masto plėtros strategiją vakarų Kinijoje.Visi žino, kad jei kinai kažko imasi, įgyvendina itin kruopščiai. 2000-2002 metais Sindziango regiono ekonomikos metiniai augimo tempai siekė daugiau kaip 8 proc., 2006-2009 metais – 12 procentų. Tačiau problema ta, kad Sindziango autonominis regionas yra mažiausiai vandeniu aprūpintas Kinijos regionas, šalies valdžios institucijoms reikėjo ieškoti būdų, kaip užtikrinti vandens tiekimą augančiam gyventojų skaičiui ir besiplečiančiai pramonei.
Dirba iš peties
 |
| Scanpix nuotr./Kazachas maudosi šaltame Ilio upės vandenyje. |
Pernai Sindziango regione visu pajėgumu vyko kanalo, besidriekiančio nuo Ilio upės iki šio regiono vakaruose esančio, vieno nenuotakiausių pasaulyje, Tarimo baseino statybos. Didžiąją dalį baseino užima dykuma. Kinijoje Juoduoju Irtyšiumi vadinama upė vandeniu aprūpina naftos pramonės centru laikomą Sindziango miestą Karamai. Šiame mieste anksčiau buvo pastatytas didžiausias regione naftos saugojimo terminalas, o tai reiškia, kad pramoniniams tikslams naudojamo vandens kiekis tik didės. Prieš tai kinai pastatė kanalą, jungiantį Irtyšių ir Karamai ir Irtyšių su Urumči. Pirmasis kanalas nuteka į ežerą, kurio plotas per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 200 kv. kilometrų, antrasis kanalas nukreiptas į Tarimo baseiną, kuriame aptikti dideli naftos ir dujų telkiniai, juos kinai šiuo metu intensyviai išgauna. Iš abiejų vandens kanalų per metus planuojama išsiurbti šešis kubinius kilometrus vandens.
Kazachstano ekspertas Talgatas Mamyraimovas teigia, kad Ilio pakrantėse Kinija rengia 13 rezervuarų ir vystomos 59 elektrinių statybos. Kazachstano duomenimis, kasmet kinai iš Ilio paima apie 15 kubinių kilometrų vandens, be to, rodiklis vis auga. Hidrologai teigia, kad padidinus vandens paėmimą dar bent 10 proc., Balchašo ežerui tai turės negrįžtamų pasekmių, vandens tekėjimas susiklostys taip, kad viena jo pusė keliaus Aralo jūros link, o kita visiškai išdžius.
Nebėra žuvies
Kazachstanas mato, kad dokumentai, pagal kuriuos buvo suderintas vandens naudojimas, turi būti atnaujinti. Šalis siūlė Kinijai sandorį – dešimties metų sutartį, kuria mainais už maisto produktų eksporto padidinimą į Kiniją šaliai būtų padidintas Balchašo vandens naudojimas. Pekinas sandorį atmetė.
Ekspertų teigimu, situacija išlieka itin rimta, vandens lygis ežere nukrito daugiau nei metru, pagaunama vis mažiau žuvies. Vakarinėje gėlo ežero dalyje esantis vanduo tapo negeriamu, į Balchašo miestą geriamas vanduo atgabenamas jį vežant šimtus kilometrų. Jei 1980-iais ežere buvo pagaunama 10-13 tūkst. karpių per metus, 2000-iais nustatyta 150 tonų riba, o pagauta tik 50 tonų. Dėl to kai kuriais mėnesiais Balchašo ežere žvejyba apskritai uždrausta.
Pernai Almatoje vykusio tarptautinio seminaro metu vietiniai ekspertai konstatavo, kad vandens lygis Balchašo ežere vis kris, nes jį maitinanti upė atgabens vis mažiau vandens, mat jau ištirpo 40 proc. ledynų, o vandens suvartojimas Kinijoje ir Kazachstane auga.
Gyventojų vis daugės
Kinija planuoja regione gyventojų skaičių padidinti nuo 20 mln. iki 100 mln., tad 2030 metais vandens suvartojimas išaugs dvigubai.
Jei Balchašo išsekimui daug įtakos, anot aplinkosaugininkų, turi „Kinijos veiksnys“, savo vaidmenį šiame fone turi ir minėta Kapchagai atominė elektrinė. Tačiau Irtyšius labiausiai kenčia dėl intensyvios Sindziango regiono plėtros. Kinija planuoja regione gyventojų skaičių padidinti nuo 20 mln. iki 100 mln., tad 2030 metais vandens suvartojimas išaugs dvigubai. Tai sukels pasekmes ir rytų Kazachstane esantis Zaisano ežeras taps pelke, sumažės gruntinių vandenų, daugelyje Kazachstano vietų žemės ūkio paskirties žemė nebebus tinkama apdirbimui. Jau dabar vakariniame Kazachstane esanti Irtyšiaus hidroelektrinė nebepajėgi pagaminti reikiamą kiekį elektros energijos, vandens lygis nukrito net ir Rusijos Omsko regione, upė tapo seklesnė. Vietos valdžia inicijavo dviejų užtvankų statybą, kurių dėka būtų galima pastatyti miestą geriamu vandeniu aprūpinsiančius rezervuarus.
Reikia Rusijos pagalbos
Kinija iki šiol atsisakė pasirašyti Helsinkio konvenciją, kuria numatoma tarpvalstybinių telkinių, ežerų, upių apsauga ir teisingas naudojimas. Tiesa, 2008 metais Hu Jintao ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas buvo sutarę imtis bendrų aplinkosaugos stebėjimo priemonių. Pastatytas stebėjimo postas, tačiau jo buvimas naudos duoda ne daug.
Projekto „EcoSos“ vadovas Bakytžanas Bazarbekas teigia, kad jei Balchašo ežerą ištiks toks pat likimas kaip Aralo jūrą, tai iš išdžiūvusio ežero dugno vėjai išnešios tūkstančius tonų druskos, kuri pasklis visoje rytinėje šalies dalyje. Tai gali įtakoti Alatau ledynų, kurie yra didžiausias gėlo vandens šaltinis, tirpimą, jo vanduo užlies Almatą. Ne mažiau pražūtingas ir vandens lygio Irtyšiaus upėje sumažėjimas.
Norėdamas rasti bendrą sutarimą su Kinija ekspertų teigimu, Kazachstanas deryboms turėtų pasitelkti trečiąją šalį, o ja dėl objektyvių priežasčių turėtų tapti Rusija.
