Antverpeno uosto pareigūnai vien 2021 metais konfiskavo net 88 tonas kokaino, kuris ten atvyko konteineriais iš Lotynų Amerikos. Šis rodiklis net 10 kartų blogesnis nei 2014 metais ir kur kas prastesnis nei bet kuriame kitame Europos uoste.
JAV kovos su narkotikais agentūra (DEA) dabar skaičiuoja, kad Europa jau yra didesnė kokaino rinka nei Amerika.
Kartu su narkotikais atkeliauja ir pinigai, bet jie iškraipo miesto ekonomiką bei sukelia įtampų visuomenėje. Jau sulaikytas ne vienas policininkas ir muitininkas – jie teikė informaciją kokaino gabentojams specialiomis programėlėmis.
-
Koronavirusas ir Rusijos gangsteriai: proga plėsti akiratį ar nokdaunas?
-
Antverpeno uoste 2020-aisiais konfiskuotas rekordinis kokaino kiekis
-
Belgijoje konfiskuota beveik 11 tonų kokaino siunta
-
Kriminalinė Lietuva. Lietuvis stumdė narkotikus po Europą: slėptuves gamino Marijampolėje, dirigavo – per „Facebook“
-
„NY Times“: Į Europą plūsta kokainas – Belgijos uostų muitininkai priblokšti
Blogi pinigai išstumia gerus
Vietos spauda rašo, kad kontrabandininkai veikia taip: jie už šimtus eurų per dieną išsinuomoja superautomobilius ir verbuoja Antverpeno jaunimą.
O teisėtos kompanijos sunkiai konkuruoja su nusikaltėlių įkurtomis priedangos įmonėmis, kurios toleruoja didelius nuostolius, nes, žinoma, oficialus verslas joms nėra labai svarbus.
„Tai yra narkotikų ekonomika. Tas pats vyko Majamyje praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje“, – mano DEA biuro Europoje vadovo pavaduotojas Kevinas Danielsas.
Gaujos konkuruoja tarpusavyje. Antverpene jau netrūksta incidentų, kai restoranai ir gyvenamieji namai ne tik apšaudomi, bet ir apmėtomi granatomis.
ES policijos agentūra Europolas ir Jungtinių Tautų agentūra narkotikams ir nusikalstamumui bendroje ataskaitoje neseniai paskelbė, kad Antverpenas ir Nyderlandų miestas Roterdamas dabar yra pagrindiniai vartai, per kuriuos kokainas patenka į Europą.
Gaujoms padeda tai, kad jos turi ryšių uostuose – dažniausiai tai yra marokiečiai ir albanai darbininkai. Jos pastaraisiais metais labai sustiprėjo ir pasirūpino kokaino už kelis milijardus eurų atgabenimu į Senąjį žemyną.
Turbūt nenuostabu, kad šios gaujos ir konkuruoja tarpusavyje. Antverpene jau netrūksta incidentų, kai restoranai ir gyvenamieji namai ne tik apšaudomi, bet ir apmėtomi granatomis.
Tokios atakos vykdomos kaip įspėjimas konkuruojančioms grupuotėms ar uosto pareigūnui, kuris nenori padėti. Arba – net kaip būdas pakenkti varžovams, tarkime, sprogdinimu siekiant parodyti policijai, kad viena ar kita kavinė susijusi su prekyba narkotikais.
Pareigūnai teigia, kad „pinigų cunamis“ iškreipia Antverpeno ekonomiką – pavyzdžiui, kyla nekilnojamojo turto kainos. Miesto meras Bartas De Weveras pripažįsta: „Blogi pinigai išstumia gerus pinigus ir sąžiningus žmones.“
Įvairūs restoranai ar prabangių automobilių salonai naudojami kaip pinigų plovyklos, bet narkotikų prekeiviai verslus perka ir norėdami sudaryti įspūdį, esą praturtėjo legaliai. Tokios priedangos įmonės taip pat padeda paslėpti nusikalstamą veiklą.
Pavyzdžiui, transporto bendrovė, kuri susirenka kokainą iš krovininių konteinerių, gali greta visiškai legaliai užsiimti verslu ir būti tarptautinių korporacijų klientė.
„Tokios įmonės laimi konkursus, nes jų siūlomos kainos yra mažesnės nei konkurentų“, – pastebi Antverpeno federalinės policijos direktorius Yve Driesenas.
Priešas niekada nepavargsta
Savo ruožtu kitos kompanijos įsigudrino aptarnauti nusikaltėlius. Tarkime, koduotų telefonų pardavėja net yra priklausomi nuo narkotikų prekeivių gaujų, nes tik jos gali sau leisti mokėti tūkstančius eurų už sutartis.
O įmonės, nuomojančios prabangius automobilius, už dieną malonumo prašo tūkstančio eurų ir daugiau. Anot Y.Driesino, „šios kompanijos egzistuoja ir klesti tik dėl nusikaltėlių pinigų“.
Kad kokainas sklandžiai pasiektų sausumą iš laivų, kontrabandininkai darbininkams irgi atseikėja tūkstančius eurų – sumos keliskart didesnės nei jų mėnesiniai atlyginimai. Muitininkai, aukšto rango policijos pareigūnai ir prokurorai apdalinami kyšiais.
„Iš esmės paveikiami visi visuomenės sluoksniai“, – atvirai sako miesto meras B.De Weveras ir priduria, kad žalą Antverpenui sunku pastebėti, ypač gyvenant turtingesnėje pietinėje jo dalyje.
Mat pinigai plaukia būtent į skurdesnius rajonus, kur gyvena daug imigrantų. Nemažai nusikaltėlių kilę būtent iš šių kvartalų ir netgi stengiasi jiems padėti – pavyzdžiui, remia jaunimo futbolo komandas.
Gangsteriai tada gali kliautis paaugliais, kurie stebi mašinų numerius ir trukdo policijai dirbti. Jei jaunimas „dirba“ kokybiškai, jiems leidžiama pakilti karjeros laiptais – tarkime, lyg kurjeriams lakstyti su mažais kokaino gabalėliais ir laiku perduoti narkotikus grupuočių vadeivoms.
Pinigai plaukia būtent į skurdesnius rajonus, kur gyvena daug imigrantų. Nemažai nusikaltėlių kilę būtent iš šių kvartalų ir netgi stengiasi jiems padėti – pavyzdžiui, remia jaunimo futbolo komandas.
Antverpenas bando kovoti – jėgas vienija policija, prokurorai, muitininkai, kitos tarnybos. Teisėsauga ir merija siekia uždaryti kavines ar restoranus, siejamus su kokaino kontrabanda.
Uoste veikiančių kompanijų ir darbininkų asociacijos yra paskelbusios karštąją liniją, kuria paskambinus galima pranešti apie įtartiną veiklą.
O pernai policija sugebėjo įsiskverbti į koduotą žinučių programėlę ir perimti daugiau nei milijardą žinučių – operaciją vainikavo šimtai areštų ir daugybė naujų tyrimų.
Vis dėlto pareigūnai pripažįsta, kad bando atsilaikyti prieš nepailstantį priešą. Antverpeno vyriausiasis prokuroras Franky De Keyzeris pabrėžė: „Per kelis mėnesius sulaikytuosius pakeis kiti. Aišku, mes išvystysime naujas strategijas. Tai visada yra tarytum katės ir pelės žaidimas.“
