Kaip NATO bando apsaugoti Ukrainą nuo Donaldo Trumpo

Tokių pastangų svarbą dar labiau sustiprina Europoje stiprėjant dešiniosioms politinėms jėgoms ir artėjant prezidento rinkimams JAV, kuriuos gali laimėti buvęs šalies vadovas Donaldas Trumpas, ne kartą pasisakęs prieš Vašingtono paramą Kyjivui.

Praeitą savaitę paskelbta, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija steigia naują vadavietę Vysbadene, Vokietijoje, kuri koordinuos karinės įrangos tiekimą ir Ukrainos karių mokymą.

Operacijoje, kuri vadinsis „NATO saugumo pagalba ir mokymas Ukrainai“, dirbs beveik 700 JAV ir kitų sąjungininkių darbuotojų iš 32 šalių Aljanso.

Generolas: Tai užtikrina ilgaamžiškumą galimų nacionalinių politinių pokyčių akivaizdoje, nesvarbu, ar tai būtų rinkimų Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, ar net Europos Sąjungoje rezultatas.

Naujosios iniciatyvos buvo rengiamos jau kelis mėnesius, tačiau jos įgavo naują aktualumą po to, kai ketvirtadienį vykusiuose televizijos debatuose su D.Trumpu prezidentas J.Bidenas pasirodė silpnokai ir suneramino demokratų partiją, o D.Trumpas skundėsi dėl JAV Ukrainai išleistų pinigų.

„Didelė pokyčių priežastis yra siekis užtikrinti, kad pagalbos Ukrainai pastangos būtų atsparios Donaldui Trumpui, – nurodė Ivo Daalderis, 2009-2013 m. dirbęs JAV ambasadoriumi prie NATO. – Užuot Vašingtonui vadovavus mokymams ir pagalbai, už tai bus atsakinga NATO. Taigi, net, jei JAV sumažins ar nutrauks paramą šioms pastangoms, ji nebus panaikinta.“

Kraštutinių dešiniųjų partijoms įgaunant vis didesnę rinkėjų paramą Prancūzijoje, Nyderlanduose ir visoje Europos Sąjungoje, NATO vaidmens institucionalizavimas taip pat galėtų sumažinti karinės pagalbos Ukrainai pažeidžiamumą dėl Aljanso narių politikos svyravimų, pastebėjo „The Wall Street Journal“.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO viršūnių susitikimas Vilniuje

„Tai užtikrina ilgaamžiškumą galimų nacionalinių politinių pokyčių akivaizdoje, nesvarbu, ar tai būtų rinkimų Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, ar net Europos Sąjungoje rezultatas“, – nurodė Douglasas Lute'as, į atsargą išėjęs trijų žvaigždučių armijos generolas, 2013-2017 m. ėjęs JAV ambasadoriaus prie NATO pareigas.

Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai teigė, kad šie žingsniai leistų NATO geriau koordinuoti Vakarų šalių pastangas teikti karinę paramą Ukrainai, kuri tapo užsitęsusiu valios išbandymu tarp Maskvos ir Vakarų. Šiuo planu taip pat siekiama, kad Ukrainos kariuomenė taptų panašesnė į NATO kariuomenę.

Aljanso nariai tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone taip pat bus susitarta dėl kasmetinio finansinio įsipareigojimo teikti karinę paramą Ukrainai, nors dėl sąlygų dar deramasi, leidiniui teigė NATO diplomatai.

Neseniai vykusiose Aljanso narių diskusijose buvo numatyta nustatyti maždaug 40 mlrd. dolerių metinį tikslą ir padidinti daugelio šalių įnašų vertę, nors JAV greičiausiai ir toliau išliks pagrindine donore.

Daugelis NATO narių teigia, kad Aljansas turėtų pakviesti Ukrainą prisijungti ir taip pradėti procesą, kuris gali užtrukti ne vienerius metus, tačiau JAV ir Vokietija nepritaria tokiam ėjimui.

Pasak pareigūnų, siekdama užglaistyti nesutarimus Aljanse, NATO greičiausiai apibūdins Ukrainos pasiūlymą prisijungti prie NATO kaip „negrįžtamą“, remdamasi praėjusių metų Aljanso komunikate pateikta formuluote, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir 2008 m. komunikatu, kuriame teigiama, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare.

Pagal iniciatyvas, dėl kurių jau susitarta ir kurios bus galutinai patvirtintos aukščiausiojo lygio susitikime, ne JAV narių personalas dirbs kartu su amerikiečiais naujojoje NATO vadovybėje, kad karinės įrangos teikimai atitiktų Ukrainos poreikius ir būtų operatyviai koordinuojamas tiekimas. Jie taip pat reguliuos Ukrainos karių mokymą, kad būtų užtikrinta, jog tai, kas siūloma, atitiktų Kyjivo poreikius. Pareigūnai teigė, kad patys NATO darbuotojai mokymų nevykdys.

Šiais pokyčiais siekiama didinti institucinį pagreitį ir skleisti žinias apie logistikos smulkmenas, susijusias su atsargų iš dešimčių šalių perdavimu prie Ukrainos sienų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusį mėnesį Briuselyje sakė, kad dėl šių pokyčių Aljanso parama Ukrainai „ateinančiais metais taps tvirtesniu pagrindu“.

„AP“/„Scanpix“/Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli

Nors pokyčiai išplės NATO įsitraukimą, JAV ir toliau teiks didžiąją dalį personalo, kuris bus pavaldus kariuomenės generolui Christopheriui Cavoli, einančiam NATO vyriausiojo vado pareigas.

Aukšto rango civilinis pareigūnas, kurį planuojama paskirti Kyjive, daugiausia dėmesio skirs ilgalaikiams Ukrainos karinio modernizavimo reikalavimams ir nekarinei paramai, palaikydamas ryšius tiek su planuojama Vysbadeno vadovybe, tiek su NATO būstine Briuselyje.

Nauji žingsniai taip pat reiškia svarbų Aljanso pozicijos pokytį. Iš pradžių NATO laikėsi atokiai nuo karo Ukrainoje, kad išvengtų kaltinimų, jog yra konflikto šalis. Organizaciniai pokyčiai reiškia, kad dabar Aljansas pasirengęs imtis ryžtingesnio vaidmens padedant Kyjivui kovoti su Rusija.

„Kadangi NATO sąjungininkės suteikė daugiau kaip 90 proc. visos pagalbos Ukrainai saugumo srityje, NATO yra natūrali vieta koordinuoti pagalbą siekiant užtikrinti, kad Ukraina būtų pajėgesnė gintis dabar ir ateityje“, – „The Wall Street Journal“ sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

NATO aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta lemiamu metu Amerikos politinėje arenoje. J.Bidenas savo vaidmenį sutelkiant Aljanso paramą Ukrainai įvardijo kaip vieną svarbiausių savo užsienio politikos pasiekimų. Prezidentas taip pat ne kartą nurodė, kad Rusijos pajėgų sustabdymas Ukrainoje yra gyvybiškai svarbus siekiant atgrasyti Maskvą nuo agresijos kitose Europos šalyse ir net už jų ribų.

„Aš įtikinau 50 kitų pasaulio valstybių, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, paremti Ukrainą, – pareiškė J.Bidenas per ketvirtadienio debatus. – Joks didelis karas Europoje niekada nebuvo sustabdytas tik Europoje“.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

D.Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „geriausiu visų laikų pardavėju“ dėl to, kad jis įtikino JAV suteikti karinę paramą Kyjivui, ir sakė, kad konfliktas šioje šalyje yra didesnė saugumo problema Europos valstybėms nei JAV, „nes tarp mūsų yra vandenynas“.

Buvęs prezidentas taip pat pažadėjo, kad prieš prisiekdamas prezidentu derėsis dėl Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino diplomatinio susitarimo. Jis nepaaiškino, kokios galėtų būti tokio susitarimo sąlygos, tačiau įvertino, kad V.Putino reikalavimas, jog Maskva išlaikytų keturias provincijas Rytų Ukrainoje, o Kyjivas atsisakytų savo siekio įstoti į NATO, yra nepriimtinas.

„Aš, kaip išrinktasis prezidentas, pasirūpinsiu, kad tas karas tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio būtų sureguliuotas prieš man pradedant eiti pareigas sausio 20 d.“, – pabrėžė D.Trumpas.