Kaip neleisti prekeiviams žmonėmis pasipelnyti iš karo Ukrainoje

Praėjusį sekmadienį Dorothea Czarnecki, buvusi „ECPAT International“, pasaulinio pilietinės visuomenės organizacijų tinklo, kovojančio su lytiniu vaikų išnaudojimu, vykdomojo direktoriaus pavaduotoja, užlipo ant šurmuliuojančios pagrindinės Berlyno geležinkelio stoties platformos.
Eirliani Abdul Rahman
Eirliani Abdul Rahman / Azfar Hashim nuotr.

Ką tik po trumpos pertraukos grįžusi į Berlyną, ji man papasakojo, kaip susipažinusi su grupele ukrainiečių pabėgėlių spontaniškai nusprendė pasiūlyti jiems savo butą nakvynei. Stovėdama su bagažu ji laukė atvažiuojančio kito traukinio iš Lenkijos. Jam atvykus, išlipo išsekusios ukrainietės – kai kurios jų buvo keliavusios dvi dienas – ir ji priėjo prie vyresnės motinos su paaugliu sūnumi. Jie mielai priėmė jos pasiūlymą pernakvoti ir nusiprausti jos namuose.

Tą vakarą jie parodė Dorothea savo buvusio namo nuotraukas, jose buvo matyti ir didelis sodas su žydinčiomis vyšniomis ir avietėmis. Dabar viskas, ką jie turėjo, tebuvo dvi didelės kuprinės. Kitą rytą mano draugė nuvežė priglobtus ukrainiečius į oro uostą, iš kurio jiedu išskrido į Stambulą, kur jų laukė moters dukra.

Ši mama su sūnumi yra tarp laimingųjų. Istorijų apie dingusius Ukrainos moteris ir niekieno nelydimus vaikus, parduotus prekeiviams žmonėmis ir patyrusius seksualinę prievartą, gausu.

2022 metų kovo 8 dieną „World Vision“ paskelbė Rumunijoje atliktos apklausos rezultatus – 97 procentai respondentų buvo girdėję apie prekybos žmonėmis atvejus vykstant karui Ukrainoje, o 53 procentai mano, kad moterims kyla didžiausias pavojus. Paklausti, kaip apibūdintų prekybą žmonėmis, 72 procentai paminėjo prostituciją, 67 procentai teigė, kad tai būtų buvo pagrobimas, o 65 procentai sakė, kad tam priskirtų žmonių pirkimą ar pardavimą.

Prekyba žmonėmis iki Rusijos invazijos

2020 metų Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje apskaičiuota, kad metinis pasaulinis pelnas iš prekybos žmonėmis siekia 29,4 milijardo eurų. Europos Sąjungoje seksualinis išnaudojimas yra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma; beveik trys ketvirtadaliai visų aukų yra moterys, kas ketvirta auka yra vaikas.

Deja, Ukraina dar prieš karą buvo prekybos žmonėmis aukų šaltinis. Per pastaruosius 30 metų šalyje buvo daugiau nei 260 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM) Ukrainai skirta kovos su prekyba žmonėmis programa per 19 savo gyvavimo metų nustatė maždaug 16 tūkst. aukų ir joms padėjo.

Atsiradus COVID-19, dėl su pandemija susijusių judėjimo apribojimų ir sienų uždarymo prekeiviai žmonėmis išnaudoja dar daugiau ukrainiečių prekybai darbo jėga šalies viduje ir seksui internetu.

Remiantis JAV Valstybės departamento 2021 metais parengta Prekybos žmonėmis ataskaita, po 2014 metų įvykių Kryme Ukrainos prekybos žmonėmis aukų profilis pasikeitė: įtraukta daugiau miestų, jaunesnių aukų ir vyrų, kurie verčiami dirbti prieš savo valią, taip pat daryti nusikaltimus, tokius kaip prekyba narkotikais.

Po 2022 metų vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą pasikeitė tai, kad prekeivių žmonėmis galimybės grobti aukas išaugo eksponentiškai – šalį paliko 2,8 milijono ukrainiečių, įskaitant daugiau nei milijoną vaikų. Nuo karo bėgančių ukrainiečių moterų ir vaikų nenaudai, prekybos žmonėmis infrastruktūra tarp Ukrainos ir kaimyninių bei tolimesnių valstybių jau egzistuoja.

„Prekeiviai žmonėmis – tai ne tik nusikalstamos grupuotės, kurios gali būti profesionalios ir gerai finansuojamos. Jie taip pat yra tarp mūsų – tai gali būti koks nors asmuo, laikantis plakatą pabėgėlių priėmimo punktuose“, – sakė D.Czarnecki.

Susan Bissell, buvusi UNICEF vaikų apsaugos vadovė, sutinka: „Prekeiviai žmonėmis išnaudoja šį karą ir iš jo labai pasipelno. Šiuo metu tvyro visiškas chaosas. Siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, mums reikia geriau koordinuoti savo veiksmus ir sukurti vaikų apsaugos struktūras.“

Kaip sustabdyti prekybą žmonėmis

Per pirmąsias tris Rusijos invazijos savaites ukrainiečiai masiškai išvyksta iš šalies, o vyriausybės visoje Europoje stengiasi suteikti jiems reikiamos informacijos ir išteklių. Štai kaip D.Czarnecki apibūdino pirmąsias dienas Vokietijos sostinėje: „Dar prieš tai, kai Senatsverwaltung (Berlyno žemės administracija) suskubo imtis veiksmų, savanoriai iš esmės jau buvo pradėję darbus.“

Aktyvistai, su kuriais kalbėjausi vietoje, pabrėžė, kad viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria pabėgėliai, yra koordinavimo trūkumas sausumos sienos kirtimo punktuose ir patalpose, kuriose jie priimami.

Keliaujantieji vieni, nesuprantantieji vietinės kalbos ir (arba) neturintieji pažinčių susiduria su papildomais iššūkiais, neskaitant traumos, jau patirtos matant karo žiaurumus. Nors yra daug savanorių, kurie tikrai nori padėti, prekeiviams žmonėmis nesunku tarp jų įsimaišyti, nes nėra jokių registracijos ir (arba) tikrinimo procesų.

Kalbėjausi su Anastasija Dziakava, buvusia Ukrainos Ministro pirmininko pavaduotojo biuro patarėja vaikų saugos internete klausimais. Ji sakė, kad iš Ukrainos išvykstantiems pabėgėliams reikia daugiau informacijos apie jų teises juos priimančiose šalyse, taip pat apie patikimas ir patikrintas paslaugas, kurios yra prieinamos, ir tai, kaip jomis naudotis.

D.Czarnecki pabrėžė, kad reikia skubiai sukurti sistemą, kaip registruoti nacionalinius asmens tapatybės dokumentus ir (arba) transporto priemonių registracijos numerius tų, kurie pasisiūlo padėti pabėgėliams iš Ukrainos.

„Vyriausybės Europoje jau turi protokolą, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip atrodo prekyba žmonėmis ir kokiais telefono numeriais skambinti, – pažymėjo D.Czarnecki. – Būtina kuo greičiau tai prisiminti ir taikyti praktikoje.“

Vyriausybė taip pat galėtų pasinaudoti Lenkijos vyriausybės pavyzdžiu, kad prekybos žmonėmis nusikaltimai užtrauktų didesnes bausmes. 2022 metų kovo 8 dieną, reaguodama į augantį susirūpinimą dėl prekybos žmonėmis, Lenkijos vyriausybė pristatė naujai priimto įstatymo projekto pataisas, kuriomis minimali bausmė už prekybą žmonėmis padidinta nuo trejų iki dešimties metų, o maksimali laisvės atėmimo bausmė už sekso prekybą vaikais – nuo 10 iki 25 metų.

Kaip galite padėti

Jeigu Jūs, mielas skaitytojau, esate civilis, norintis pasiūlyti savanorišką pagalbą ir sutinkate vaiką, kuris yra vienas, atkreipkite dėmesį į šias rekomendacijas, pritaikytas iš UNICEF:

  • Nereikia iš karto manyti, kad vaikas pasiklydo. Įsitikinkite, kad jis tikrai niekieno nelydimas arba nepasimetė nuo šeimos. Paklauskite netoliese esančių pabėgėlių, ar jie jo nepažįsta.

  • Niekada nepalikite vaiko vieno. Jokiomis aplinkybėmis nepalikite vaiko kitam savanoriui, kurio nepažįstate.

  • Jeigu esate tikri, kad vaikas niekieno nelydimas arba pasimetė nuo šeimos, paklauskite vaiko vardo, amžiaus, gimtojo miesto ir informacijos apie jo šeimą. Jei vaikas negali pateikti šios informacijos, paklauskite kitų netoliese esančių pabėgėlių, ką jie žino.

  • Visada turėkite su savimi vaiko drabužius ir asmeninius daiktus. Tai gali padėti valdžios institucijoms surasti jo šeimą.

  • Susisiekite su patikima įstaiga, pvz., vietos savivaldybe, pasienio policija, Ukrainos ambasada/konsulatu priimančiojoje šalyje ir (arba) UNICEF pareigūnais. Pasidalykite vaiko informacija ir buvimo vieta bei vykdykite institucijos nurodymus. Nepalikite vaiko vieno.

  • Nesidalinkite informacija apie vaiką su niekuo kitu, išskyrus valdžios institucijas.

  • Paaiškinkite vaikui, kas bus toliau. Nežadėkite, kad surasite jo šeimos narius. Tai gali sukelti painiavą ir nerimą, jei prireiks jį perduoti patikimai institucijai arba vaikų apsaugos pareigūnui.

Eirliani Abdul Rahman studijuoja Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokykloje, kur ji siekia visuomenės sveikatos daktarės laipsnio. 2015–2020 metais ji dirbo su Nobelio taikos premijos laureatu Kailashu Satyarthi, jų tikslas buvo užkirsti kelią prekybai vaikais Indijoje ir visame pasaulyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis