Vasario 23 d. dėl Aleksejaus Navalno žūties ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą dvejų metų sukakties Kremliui buvo įvestos papildomos griežtos sankcijos.
Baltieji rūmai nustatė priemonių paketą daugiau kaip 500 asmenų ir bendrovių. Jis buvo apibūdintas kaip didžiausias sankcijų pluoštas nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo plataus masto karas, ir buvo nukreiptas prieš privačius asmenis, sankcijų visame pasaulyje vengiančiuosius ir Rusijos gynybos pramonę.
„Nors naujasis paketas yra sveikintinas, yra daug ir pagrįstų nusiskundimų, kad sankcijos neveikia taip, kaip tikėtasi, ir kad reikia padaryti daugiau“, – pastebi T.Ashas.
Buvęs Tarptautinio finansų instituto (IIF) vyriausiasis ekonomistas Robinas Brooksas vasario 22 d. laikraštyje „Financial Times“ teigė, kad sankcijų poveikį prislopino įvairioms interesų grupėms teikiami kompromisai – R.Brooksas išskyrė Graikijos laivybos oligarchus, kurie padėjo sušvelninti Rusijai nuo 2022 m. gruodžio mėn. nustatytus naftos kainų apribojimus.
„Leiskite man išdėstyti mūsų padėtį ir pasiūlyti ryžtingų patobulinimų“, – sako analitikas.
Pasak jo, Vakarų sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, bet jos nesužlugdė. Dėl to jos karinė mašina galėjo susilpnėti, bet ne tiek, kad pasikeistų V.Putino noras kariauti su Ukraina.
Ir vis dėlto, palyginti su ankstesniais lūkesčiais, Vakarai, taikydami sankcijas, iš tikrųjų žengė toliau, nei kas nors tikėjosi prieš invaziją – galbūt įskaitant patį V.Putiną. Mažai kas tikėjosi, kad sankcijos bus taikomos energetikai, daugybė Rusijos bankų bus pašalinti iš SWIFT sistemos ir daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių centrinio banko turto bus įšaldoma.
Tai, kad šie veiksmai neturėjo didesnio poveikio, atspindi daugelį veiksnių, sako analitikas.
Pirma, V.Putinas tikriausiai seniai planavo plataus masto invaziją į Ukrainą, galbūt dar 2014 m. aneksuodamas Krymą. Per tuos metus Rusija susikūrė rezervus, įskaitant sukauptas daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos atsargas, ir tuo pat metu grąžino skolą. Tai suteikė Rusijos ekonomikai tvirtumo Vakarų sankcijų akivaizdoje.
Antra, Vakarai sankcijas Rusijai taikė pernelyg atsargiai, visada gerai suvokdami galimą poveikį Vakarų ekonomikai. Kai kas teigia, kad galiausiai tai atspindėjo esminį ir nuolatinį nesugebėjimą rimtai vertinti Rusijos grėsmės, taigi ir nenorą mokėti už sankcijų Rusijai įvedimą.
Trečia, Vakarai siekė vieningo politinio fronto prieš Rusiją. Rezultatas – sankcijų paketai, dėl kurių susitarta mažiausiu bendru vardikliu. Tai reiškė kompromisus dėl sankcijų taikymo laiko, apimties ir griežtumo.
Kompromisai buvo daromi nuolat, kad kuo daugiau šalių liktų sankcijų klube. Tai reiškė, kad buvo padaryta daug išimčių, kaip pabrėžia R.Brooksas, leidžiančių Graikijos laivybos magnatams palengvinti prekybą Rusijos nafta jūroje. Kremliui buvo duota laiko prisitaikyti prie sankcijų ir pateikta daugybė spragų.
Ketvirta, ir tai susiję su tuo, kas išdėstyta pirmiau, – Vakarai, nors ir siekė kuo labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu, lėtai ir švelniai vykdė įsipareigojimus.
Rusija naudojosi didžiulėmis spragomis (pvz., importuodama dvejopo naudojimo technologijas per trečiąsias šalis) ir pasinaudojo trečiosiomis šalimis, kad apeitų sankcijas. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad labai suaktyvėjo prekyba tarp Rusijos ir periferijoje esančių Vidurinės Azijos, Užkaukazės, Turkijos ir Artimųjų Rytų šalių.
„Mano manymu, Vakarai per vėlai sugriežtino antrines sankcijas, kurias taiko vis didesniam skaičiui Rusijos prekybos partnerių – nuo Kinijos iki Indijos, Artimųjų Rytų ir Turkijos – įmonių ir asmenų. Tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtų padėti, tačiau ką dar galėtų padaryti Vakarai sankcijų srityje?“ – klausia analitikas.
Ką daryti?
Pirma, akivaizdžiausias smūgis Rusijai ir laimėjimas Ukrainai – pagaliau imtis veiksmų, kad Ukrainos vardu būtų įšaldytas, areštuotas ir paskirstytas dar neperimtas Rusijos turtas.
Daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, laikomų Vakarų jurisdikcijose, gali pakeisti Ukrainos karo ir atstatymo finansavimą. Tai taip pat yra reikšmingas smūgis Rusijos balansui – tai skaudžiai atsilieps Kremliui.
Argumentai dėl rizikos rezervinės valiutos statusui, atsakomųjų veiksmų ir poveikio teisinei valstybei Vakaruose yra pertekliniai, ypač jei juos vertinsime atsižvelgiant į argumentą, kad reikia. Paprasčiau tariant, jei įšaldytas Rusijos turtas nebus panaudotas Ukrainai finansuoti, kur dar bus galima rasti lėšų?
Antra, bandydami panaikinti sankcijų spragas, galbūt turime galvoti visiškai nestandartiškai, sako ekspertas. Vienas iš būdų, kurį pasiūlė Nigelas Gouldas Davisas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS), būtų visiškai uždrausti Vakarų prekybą su Rusija iki tam tikros datos ateityje, išskyrus specialias licencijas tikrai svarbiems produktams.
Tai priverstų bendroves prašyti specialių licencijų prekybai su Rusija ir reikalauti, kad jos įrodytų, kodėl tam tikras gaminamas įtaisas yra toks svarbus pasaulio rinkoms. Galima nustatyti ilgą tokios politikos įgyvendinimo laikotarpį – tarkime, dvejus trejus metus – kad būtų pakankamai laiko pagrindinėms licencijoms gauti ir būtų apribotas pasaulinių rinkų sutrikdymas.
„Tai užkirstų Rusijai kelią į daugumą ne itin svarbių importo ir prekybos sričių ir, manau, pagreitintų tarptautinę Rusijos izoliaciją versle“, – sako T.Ashas.
Pasak jo, tai padidintų Rusijos tarptautinio verslo sąnaudas, dar labiau padidintų importo išlaidas ir dar labiau pakenktų mokėjimų balansui. Be to, tai būtų griežtas įspėjimas Rusijos politikams, kad tęsiant agresyvų karą viskas, kiekvienas gyvenimo aspektas, taps dar sunkesnis, jei ji nepakeis politikos ir negrįš į civilizuotų tautų gretas.
